Apie laukimą

sophie le giraffe

Jau greitai savaitgalis. Ne, nėra taip, kad visada laukiu savaitgalių. Dažniausiai net nepastebiu, kaip jie atbėga. Taip ir dinsta savaitės, mėnesiai, metai. Tačiau šįkart jo laukiu. Laukio kaip atvykstančio gero draugo, kurio nemačiau ilgus metus.

Kęstuk, kada užsuksi į svečius?

Laukiu, nes šįkart savaitgalis man prasidės truputuką ankščiau – penktadienį. Laukiu, nes kai visi dar tik kelsis ir ruošis keliauti į darbą, aš sėdėsiu traukinyje ir rašysiu į savo juodą moleskin knygutę. Rašysiu apie būsimus nuotykius – apie šokoladą, makarūnsus, varlių kojas, apie naujas gatves, bažnyčias ir muziejus, apie metro, autobusus ir žmones. Rašysiu apie Paryžių, kuriame labai seniai jau nebuvau, ir kuris manęs turbūt laukia taip pat išsiilgęs, kaip aš jo.

Savaitgalį važiuosim į Paryžių. Nupirkti Ievutei sophie le giraffe.

Apie rašymą

Apie rašymą

Kaip ilgai jau nerašiau. Kaip ilgai neskaičiau to, ką parašiau. Apskritai, kaip keista nerašyt. Atrodo turi tiek minčių, tiek idėjų, tiek visko, ką norėtum kam nors pasakyt. Bet kai ilgai nerašei, kai prisėdi vėl rašyt – sustoji. Parašai sakinį ir ištrini. Galbūt geriau būtų rašyti su tušinuku ant balto popieriaus lapo, negu spausdinti klaviatūra. Galbūt tada būtų sunkiau ištrinti ką parašei. Arba tiesiog pribraukytum lapą ir tiek. Bet su tušinuku rašyti suniau, nes galvoji greičiau negu ranka spėja rašyti. Spausdinti lengviau, nes savo mintis su klaviatūra vargais negalais gali pasivyti. Dar jeigu dažniau pasipraktikuotum touch typing, tai tikrai galėtum pasivyt. O dabar sunkiau, nes jau ilgai nerašiau.

O rašyti visai norisi, net nežinau kodėl. Norisi rašyti, nes kai paskaitau, ką rašiau prieš kokius metus, du ar tris, jaučiu, matau, kad buvau laimingas. Ir dabar jaučiuosi laimingas. Šiandien, vakar, rytoj. Jaučiuosi laimingas ir noriu tai užrašyt. Nes gal kada nors nebūsiu laimingas? Gal net nepastebėsiu, kada nebebūsiu laimingas? Bet jeigu užrašyčiau ką mastau ir jaučiu, tada paskaitęs prisiminčiau kada buvau laimingas ir kodėl. Ir vėl būčiau laimingas. Kaip dabar.

Atrodo paprasta. Beveik tas pats, kaip nufotografuot akimirką. Pažiūrėjęs į nuotrauką net tik prisimeni, ką tą dieną nuveikei, bet kaip jauteisi, ką mąstei. Su rašymu tas pats, gal net geriau. Nes kai rašai, tai išsaugai dalelę savęs. Ant popieriaus, ar kompiutery užkonservuoji savo minčių srautą, kurį vėliau gali atkurti. Ir tada gali arba pasidalinti su kitais, arba perskaityti pats ir prisiminti.

Kodėl aš noriu viską prisiminti? Turbūt dėl to, kad negaliu. Turbūt dėl to, kad daug ką užmirštu.

Wild boar sausage stew / Laukinio šerno dešrelių troškinys

Visada valgydamas mąsčiau, kad gal visai smagu būtų užsiauginti savo kumpį, ar dešrą, ar dar ką. O šiandien sumąsčiau, kad visai gerai būtų ir medžiotoju pabūti. Arba papildyti savo draugų sarąšą su keletu medžiotojų.

Valgėm vieną iš skanesnių šernienos dešrelių troškinių šiandien. Tai, nors nuotrauka ir neatrodo super viliojanti, troškinys buvo pasakiškas!

Apie sumuštinius

B.L.T.
„Kaip būtų smagu, kada nors pačiam užsiauginti bacon sandwich’ą“ – pagalvojo Tomas valgydamas pusryčius, ir nuėjo atsisėsti prie kompiuterio.

Sweet potato and chorizo soup / Batatų sriuba su čorizo dešra

Batatų (saldžiųjų bulvių?) ir čorizo sriuba

Svarbiausia: jeigu neturi blenderio, toliau nebeskaityk. Jeigu turi, maukis batus, pasiimt tašę ir keliauk į parduotuvę pirkti ingridientų, bo ragausim pačią skaniausią sriubą.

Ingridientai

  • 1.8 litrų vištienos sultinio (tinka ir iš kubelių)
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 2 didelės nuskustos morkos, perpjautos per pusę ir supjaustytos griežinėliais
  • 2 ilgi salierai, supjaustyti griežinėliais
  • 2 vidutiniai svogūnai, nulupti is smulkiai supjaustyti
  • 2 česnakai, nululpti ir plonai supjaustyti
  • 800 gr batatų (saldžiųjų bulvių) – galima ir daugiau, jeigu tik telpa į puodą
  • 200 gr čorizo dešros (irgi galima daugiau, bet dažniausiai parduoda po 200 gr)
  • truputuką petražolių, smulkiai supjaustytų
  • 1 šaukštas kario prieskonių
  • didelis žiupsnelis druskos, ir šiek tiek pipirų (šiek tiek daugiau negu atrodo, kad reikia)
  • 1 šviežią raudoną čili, labai labai smulkiai supjaustytą

Receptas

  1. Uždėk didelį puodą ant ugnies (medium-to-high). Įpilk alyvuogių aliejaus, palauk kol įkais, ir sukratyk visus supjaustytus ingridientus kartu su kario prieskoniais.Gerai išmaišyk (turėtų būti puodas beveik per pilnas, ir labai sunkiai neišmėtyt ingridientų bemaišant).
  2. Virk/maišyk/lauk apie 10 minučių (morkos turėtų pradėt minkštėt, svogūnai geltonėt).
  3. Supilk vištienos sultinį į puodą (geriausia sultinį pasiruošt iš anksto, arba paprašyt, kad mergaitė padarytų, kol tu maišai daržoves).
  4. Palauk kol užvirs, ir sumažint ugnį kiek mažiausiai galima sumažint. Tada uždenk puodą, ir pavirk dar 10 minučių.
  5. Įmesk žiupsnelį druskos, daug pipirų. Pamaišyk. Paragauk. Apsimesk, kad supranti, ko trūksta ar ko užtenka.
  6. Išsitraukt blenderį, ir viską gerai sublendink.
  7. Įkrėsk penkis (aha, penkis, arba daugiau jeigu telpa) samčius sriubos į lėkštę, ir užbarstyk šviežiai supjaustyto čilio.

Gardžiausia sriuba kokią esu valgęs! Skanaus!

Ką nuveikei per 2012?

Me and You. You and Me.

Artėja naujieni metai. Turbūt kiekvienas pagalvojame, ką gi reikėtų pakeisti kitais metais, ką reikėtų nuveikti, kokių įpročių atsikratyti ar įsigyti. Ką norėtume pamatyti, kur nukeliauti, kiek sutaupyti, ar ką nusipirkti? Daug įdomių klausimų, kurių geriau, gal net neužrašyti. Bet pradžiai, gal geriau būtų peržvelgti praėjusius metus ir suprasti kiek daug (ar kiek mažai) buvo nuveikta. O tada jau bus galima paplanuot (besirungiant su praėjusiais metais), ką būtų galima nuveikt kitais metais.

Pradedam… ką nuveikti 2012 ką nuveikiau 2012:

  • išbandėm (daug kartų) savo (jau mylimiausiuoju tapusį) špižinį puodą!
  • iškepėm (ne kartą) dar 2011 metais labai sudėtintai atrodusius morengus
  • išmokom pasidaryt pačius skaniausius (ir tuo pačiu brangiausius – dantisto paslaugos UK pakankamai brangios) pork crackling’sus
  • perskaičiau bent po vieną knygą per mėnesį (mano mergaitė turbūt net daugiau nei aš)
  • išbandėm nemažai naujų receptų (reikėtų būti labiau stropiam, juos užrašant!)
  • penkiese (su puse) su mažiu mašiniuku per savaitę aplėkėm apie Sicilijos salą (supratau, kad mano namas, kada nors bus didelis bokštas)
  • apžiūrėjom dramblį iš vidaus (ir daug kitų gyvūnų BodyWorlds parodoje)
  • sutalpinom į savo nuomojamą butuką 8 žmones (čia turbūt pasiekimas priklauso svečiams nusprendusiems aplankyt mus)
  • išmokau kepti skanią duoną (or so he says)
  • išbandžiau keletą naujų pub’ų Kembridže (pvz, dabar galima pasirinkt kur eit – kur vietos atsisėst yra, kur skanesnio alaus yra, ar kur galima žuvyčių prie alaus užkąst)
  • išmokau kepti creppes (blynelius)
  • bandžiau išmokt (bet nelabai gavos) išmargint kiaušinius velykoms.
  • suvalgėm po fish & chips @ Hunstanton
  • aplankėm Shakespeare’s Globe teatrą (ir pažiūrėjom į Mamontovo spektaklį)
  • kepėm barbekiu pas Arną
  • mokinau klientus kaip naudotis ZAP’u
  • išgėriau alaus porą kartų su Aleksandrs Londone
  • parlėkėm į Lietuvą atostogų (twice!)
  • ne kartą ilsėjomės The Orchard Tea Gargen
  • gėrėm Jack Daniels on the rocks ant Varsity viešbučio stogo
  • plaukėm baidarėm per Miniją
  • prisipirkom pypkų Žemaičių Kalvarijos atlaiduose
  • žaidėm boulingą Plungėje
  • įsigijau bulvių skustuką gamintą iš Rygos skalbimo mašinų metalo
  • gėrėm alaus Vokiečių gatvėj Vilniuje
  • valgėm blynelius Kauno Presto Laisvės alėjoj
  • vakarieniavom Lauro Lape (twice, nice!)
  • buvom pasikėlę į Televizijos bokštą Vilniuje
  • išbandėm VINVINO Klaipėdoje
  • stovėjom lietuje eilėje prie PizzaLand Klaipėdoje
  • numynėm su dviračiais iki Juodkrantės (ir parmynėm pajūriu)
  • labai trumpam (ir šiaip darbo reikalais) aplankiau Škotiją
  • aplankėm Science muziejų Londone (incredible)
  • išgėrėm Kęstuko gamintų kokteilių (you are alwas welcome at our home)
  • sudalyvavom vyninės atidaryme Royston’e
  • ištrūkom savaitgaliui į Londoną (pagyvent Hiltono viešbutyje)
  • pracheckinom Sketch Bar tualetus (psychodellic)
  • gaminau ledus… pats!
  • Evelina baigė bakalaurą! (čia, kažkaip visai tinka prie mano „padarytų“ darbų sąrašo – you know being a good husband and stuff)
  • suvalgėm strutienos burgerių
  • nusipirkau (mergaitės įtikintas) kostiumą
  • išmokom virti skanią košę
  • išgėriau alaus su vietiniais Antverpene
  • pasitobulinau NAV TechDays 2012 konferencijoje
  • pasiklausėm „The Proms Style“ koncerto bažnyčioje
  • išgėrėm alaus su kolegomis (grupiokais) Londone
  • išgėrėm alaus su kolegomis (darbo) Kembridže
  • balsavom!
  • gavau vizitinę kortelę su „Dynamics NAV Enthusiast“
  • iškepiau kibinų
  • apsipirkom truputuką LT Identity pardutuovėlėj
  • užlipom į Gedimino pilį (su gide!)
  • paatostogavom Vilniuje
  • pasidžiaugėm technikos ir energetinos muziejumi
  • pasipuntinom Kembridže
  • sudėjom (su kolega Benu pas kolegą Andrių) grindis, ir išgėrėm daug alaus Wageningen’e
  • smagiai sudalyvavom Arno gimtadieno party
  • interviavau belekiek daug žmonių (visai įdomu sėdėt kitoj stalo pusėj)

Manau, kad smagūs buvo metai. Buvo nemažai „pirmų“ kartų. Tikėkimės, kad jų bus dar daugiau.

Už kon ten balsavom?

Polling Station.  Vote!

– Už kon ten balsavom? – tai prasidėjo mano blog’o rašymas. Nuėjom su Evelina prabalsuot už naują Royston Police & Crime Commissioner. Kaip jau supratot, kol ėjau link balsavimo būdelės nelabai turėjau supratimo už ką balsuot. Tai Evelina man pravedė trumpą pamokėlę apie vietos politikus… nors šiaip kaip ir balsuot reikėjo ne už politikus. Per pamokėlę nuskambėjo įdomus sakinys – „You know atmosphere is like Nick Clegg. There is something out there, but mostly nothing.“

O kai jau atėjom link balsavimo, tai paklausė vardo, paklausė adreso, ir davė balsavimo biuletenį. Šitaip net Uspakichas laimėti galėtų! Aj, pala… juk kaip ir laimėjo…

Atostogų planavimas. Geek’iškai.

TripIt. Planuojam.

Vakar (prieš miegą) žiūriu i TripIt programikę (skaičiuodamas kiek liko dienų iki atostogų) ant telefono ir mąstau – kažkas čia negerai – nuo kada 26 diena yra pirmadienis?

Taigi aš atostogų pasiėmiau iki 26/11/2012 – sekmadienio. Net viską suplanavau su assumption’u, kad 26 – sekmadienis (čia turiu omenyje mašinos nuomą, taksi iškvietimą, nuėjimą į teatrą, cepelinų apsivalgymą, grįžimą į Plungę, grįžimą į oro uostą ir t.t.). O dabar TripIt’as rodo, kad į UK mes grįžtame pirmdienį, o į darbą aš grįžtu antradienį. Kodėl???

Na ką, reikės keletą email’ų parašyt, kad truputuką pastumdyt esamus planus. Mąstant optimistiškai – mano atostogos ką tik pailgėjo viena diena. Yey!

Žurnalų naikinimo diena

Delicious. Magazine.

Nusprendėme, kad turime per daug žurnalų (čia maisto gaminimui) ir kad reikėtų truputį vietos atlaisvinti knygų lentynoje. Taigi, išrikiavom žurnalus pagal mėnesius ir pradėjome plėšyt receptus, kuriuos dar norėtume išbandyti (o kitus receptus ir šiaip visokias reklamas bus galima išmesti). Taip ir prabėgo geras pusdienis diskutuojant ar jau mūsų krūvelėj per daug vištienos receptų ar dar ne (aišku, aš visada teigiau, kad vištienos receptų nebus per daug). Dabar reikia dar kokią papkę iš amazono progriebt, kuri turėtų dvylika skirsnių ir vėl bus galima kiekvieną mėnesį gaminti pagal įdomesnius receptus.

Benaikindami per porą metų susikaupusių žurnalų krūvą truputuką praalkome, tai kibom į kibibų receptą ir jau eilinį kartą po poros valandų jau buvome gerokai persivalgę!

Kibinų kalnas. Nom nom nom!

Šeštadienis. Su Lenkiškais Koldūnais.

Nuostabus šeštadienis. Prasidėjo labai ilgu ir ramiu rytu. Kai prabundi ir mąstai, kodėl dar neskambėjo žadintuvas. Taigi pavėluosiu į darbą. Na, kodėl neskambėjo žadintuvas, ką, ką ką? Tada atsimerki, pasiimi telefoną ir patikrini kiek valandų. Septynios. Taigi žadintuvas turėjo skambėti prieš penkioliką minučių, o dabar jau turėčiau daryti savo megaitę rytinį espreso kavos puopduką. Kas per nesąmonęs, laikas gi keltis!

Ir tada prisiminiau, kad šiandien šeštadienis, kad į darbus nereikia, kad galiu toliau ramiai miegoti ir apie nieką negalvoti. Taigi, kritau atgal į lovą ir jau, kai ruošiaus vėl ramiai užsnūsti, jaučiu kaip kažkas spiria mane iš lovos ir inkščia – kavos… kavos… kavos… Iš tikrųjų, tas lėtas stūmimas iš lovos turbūt prasidėjo tik už poros valandų, bo kai išropliojau iš lovos ir nuriogliojau iki virtuvės užpilti bialleti kava, pažiūrėjau į laikrodį – geras žingsnis po vienuolikos. Aha… vadinas į turgų šiandien neisim.

You can't decide what to cook with empty stomach. English Breakfast @ Melo.

Padariau kavos ir grįžau į šiltą lovą. Su porą žurnalų ir keliom knygom – taigi reikia išsirinkt, ką daryti valgyti. Gi, mano „budėjimo“ savaitgalis, tai niekur eiti kaip ir negalimme (o jeigu galėtume, tai reikėtų su savim neštis internetą). Taigi, išsirinkom keletą receptų, ir išlėkėm į miestą. Papusryčiauti (kai skanumo būna english breakfast – kuo rečiau valgai, tuo skaniau) ir ingridientų nusipirkti. O tada atgal, į virtuvę – kur ir praleidau visą dieną.

Iš pradžių gaminau koldūnus… Ne, meluoju, iš pradžių ploviau indus. Daug indų. Tiek indų, kad jau pradėjau svajoti apie indų plovimo mašiną. Bet vargais negalais įveikiau. O tada įveikiau ir lenkiškų koldūnų receptą (pierogi with potato, cheese and bacon filling). Kai skanumo! Skaniau negu pas lenkus kavinėj kokioj. Kelis iškepiau, kelis išviriau, ir dar nuostabiausią svogūnų padažą padariau. Net keista, kad mažas būdamas nevalgiau svogūnų. Gi su svogūnais ir su geru gabalu sviesto galima tiek gerų dalykų padaryt – tiesiog gėris virtuvėj, o ne neskanus svogūnas.

Pierogi with potato, cheese and bacon filling. Fried & boiled. Mmmmlovelymmm!

Žodžium, sukirtom pusę koldūnų, o kitą pusę įmetėm į šaldiklį – šaltiems žiemos vakarams, kai tingėsim darytis valgyti, bus galima išsivirti. Ir tada… atsinešėm fotelius į virtuvę (bo čia, nuo gaminimo, žymiai šilčiau negu kituose kambariuose) ir sėdim abudu prie kompiuterių, kaip kokie kompiuterastai. Gerai taip. Ramiai. Beveik kaip ryte. Būtų galima susirangyt į kamuoliuką ir užsnūst apie nieką negalvojant. Taigi šeštadienis.

Vėl apie pirmus kartus… ir košę

Porridge @ The Village Bistro

Mano mergaitė jau ne kartą prašė, kad išvirčiau košės (iš „rolled oats“, lietuviškai turbūt tai būtų avižinė košė). Nors gamint ką nors naujo man visai patinka, kažkaip niekada neužstrigdavau ties kokiu nors košės receptu. Turbūt dėl to, kad skaniausia košė buvo dar daržely – tokia pusiau kieta manų košė su standžiu uogienės kubeliu, kurį būdavo galima gerai įmaišyt į košę. Skanu! Bet pačiam pabandyt niekada nebuvo per didelio noro.

O šiandien mano mergaitė yra „beveik susirgimo“ stadijoje – čia, kai karts nuo karto nusikosėji, guli sofoje susirangęs į kaldrą ir prašai arbatos su trejom devyneriom (bo, reik išsigydyt kol dar nesusirgai) – tai į prašymą išvirt košės nesugebėjau pasakyti „Ne“. Nukėblėbinau iki parduotuvės pieno… bo viso kito (rolled oats) jau kaip ir turėjom. Tada, atsiverčiau Jamie Oliver knygą „Ministry of Food“ ir susiradau „Get Into Porridge“ receptą. Hmn… sukratom avižines kruopas, įpilam pieną, žiupsnelį druskos, užverdam, ir maišom 5-6 minutes kol išverda. Likus porai minučių iki galo, sukratom kokį nors „įdarą“ (šįkart, dėjau bananus, cinamoną, medų, šiek tiek riešutų ir kokoso drožlių). Viso 10 minučių (jeigu skaičiuot dar indų išplovimą)!

Nusprendėm, kad reikės dar pabandyt kokį receptą… bo gavosi labai skaniai (ir greitai). Mano akys krypsta link „porridge with whiskey (for adults only)“… įdomu, kokia košė gautųsi su Jack Daniels?