Apie sportą

Šiandien su sese išbėgom truputuką pabėgiot. Lėtai. Apsukom vieną ratuką apie namus. Sesė sako, kad bėgam dar. Sukam antrą, šiek tiek mažesnį ratuką. Sesė sustoja ir pradeda eit. Užteks šiandien? Užteks. O tu dar norėjai bėgt? Aš jau pirmą kartą, kai buvom prie namų norėjau sustot.

Įveikėm beveik porą mylių. Manyčiau, visai gerai, kaip pirmą kartą.

Atsibodo nuobodžiauti

Jau kelintą dieną mąstau, ką čia bepradėjus skaityt. Atrodo, knygų lentynoje netrūksta, tačiau nerandu nė vienos, kuri užkabintų. O skaityt tai norisi… bo jeigu nebėra net ką paskaityt, tai iš vis.. tada jaučiuosi labai neproduktyvus. Ką veiki? Dirbu, valgau, sportuoju dziudo… o ką dar? O daugiau nieko… tik dirbu, valgau ir sportuoju.

Iš vienos pusės – tiek darbas, tiek maistas, tiek dziudo – tai labiau negu patinka (ir suvalgo didžiąją dalį laiko). Iš kitos pusės, grįžus namo, norisi dar ką nors nuveikti. Atsibodo nuobodžiauti.

Aišku, šįvakar turbūt geniali mintis „ką veikti“ į galvą turbūt nebešaus… tačiau, kad nors kiek darbingesnis pasijusčiau, pasiėmiau senąją gyrą, ir draugiškai papuškavau… Tukish Get-Up greitai išmuša prakaitą, ir iškart nebesijauti toks labai labai jau neproduktyvus.

 

apie sporto fanus, ir taupumą

English Fans

Nuotrauka iš Mike Nbg.

kadangi Anglija netikėtai pralošė prieš kroatus (galiu drąsiai sakyti netikėtai, nes futbolas man nuoširdžiai nieko nereiškia). ir bokalus apsikabinę verkiantys anglai man įspūdžio nedaro… tačiau, sekmadienį bevaikštant por parduotuves (dar porą tokių įrašų ir visi galvos, kad turbūt aš daugiau nieko ir nedarau, tik po parduotuves vaikštau), pastebėjau, kad anglijos rinktinės futbolo marškinėliai bekainuoja dvidešimt svarų… kai dar prieš porą savaičių jų kaina buvo truputuką virš keturiasdešimt.

ačiū, jums kroatai…