Nerealūs sapnai…

Kažkada esu gerokai skraidęs. Kažkodėl visada virš Plungės. Su labai tiksliomis detalėmis. Na, kartais dar link Klaipėdos. Vėliau skraidančių sapnų pradėjo mažėti. Dabar tokių pasitaiko visai mažai.

O bet tačiau… vakar vakare pradėjau skaityti fantastinį romaną “Juodoji Gvardija”. Užmigau belikos keliasdešimt puslapių iki pabaigos. Naktį aš ne tai, kad skraidžiau, bet sugrioviau, sunaikinau visą pasaulį, ir vėl jį atstačiau iš naujo. Savo rankomis. Geltonomis plytmis. Ir dideliu kalaviju…

Ką tik suskaičiau paskutinius puslapius. Pirma mintis – NE, tik ne TAIP. Negali taip pasibaigti… Negalima užbaigti knygos su beveik “to be continued” užrašu. Tai būtų labai neteisinga ir neatleistina. Piktai šokau prie google’0 ir po penkių minučių nusiraminau. Dar ne pabaiga… dar devynios knygos iki pabaigos.

Jeigu nerasit manęs po darbo prie interneto… tai turbūt būsiu apsikabinęs arbatos puoduką, ir kitą serijos knygą “Ilgėjantys Šešėliai”.