Kur lašiša pigiausia?

Dar prieš kokį mėnesį, lašiša man buvo pati prasčiausia žuvis. Ne tai, kad neskani… bet tarkim kokia menkė, ar beveik bet kokia kita balta žuvis, man buvo šimtą kartų skaniau negu lašiša. Taipogi, kartą vienam žuvies restorane, kai mano mergaitė su pasigardžiavimu kirto į lašišos kepsnį, aš mieliau pasirinkau fish & chips (paprastą žuvėką su bulvytėm fri).

O bet tačiau… prieš išsikraustant iš Londono su kaimynais užsukom į žuvies turgų. Kadangi jau pavasaris, ir kaip tikri lietuviai, šašlykų sezoną buvome atidarę senai, atsisveikinimo proga šašlykų kepti nebebuvo jokio noro. Dėl to, turguj prigriebėm apie penkis kilogramus šviežutėlės lašišos, ir dar kilogramą ar porą parūkytos (parūkyta lašiša su citrinos griežinėliu ant juodos duonos apteptos sviestu ir seniau buvo pusiau valgomas patiekalas).

Lašišą pamarinavom trim skirtingais būdais (net nepamenu kaip… nors gal esu užsirašęs į savo “tikrai verta” receptų moleskin’ą) ir tada kepėm ant žarijų, rūkėm, vėl kepėm. Pasakysiu trumpai – nieko taip skaniai kepto ant žarijų nebuvau per savo trumpą gyvenimą valgęs – net vištienos šašlykai neprilygo skoniu…

O šiandien, turėdamas omenyje, kad mano mergaitės vos ne mėgstamiausias mėsos gabalas yra lašiša, nusprendžiau pagaminti vakarienę. Iš TESCO parduotuvės prigriebiau porą gabalėlių lašišos (brangoks žaltys), pora čili pipiriukų, biški žolių (kurių pavadinimų lietuviškai net nežinau – kaip reikės gyvent kai/jei grįšiu į Lietuvą!?), agurko, grietinės, aštrios KORMA curry pastos, citrinos ir nan-duonuos.

Pačopinam žalumynus, paspaudžiam citriną, pamaišom grietinę, ištepam padažu žuvį, ir pakepinam penkias minutes. Viskas! Po gero pusvalanduko (stengiuos pjaustyt atsargiai, bo per paskutinį mėnesį du kartus įsipjoviau skaudžiai) valgėm nuostabų lašišos patiekalą. Ir šįkart buvo ANTRAS KARTAS, kai įsimylėjau lašišą.

Dabar beliko persikraustyti kur nors arčiau vandens telkinio, kur lašiša būtų pigesnė.

Trumpi pamąstymai apie krizę ir darbą Londone

Krizė, krizė – rėkauja per televizorių. Eeea, bet juk tai aš televizoriaus neturiu. O iš kur žinau? Iš draugų, kolegų… Vienas geras būdas išvengti krizės – nebežiūrėti televizoriaus. Antras būdas – … užteks ir pirmo.

O šiaip trumpas pastebėjimas pačiam sau – šiandien gavau tris headhunt’erių pasiūlymas eiti dirbti panašų darbą į kitas kompanijas (su šiek tiek didesniu atlyginimu, biškutą mielesniais benefit’ais). O bet tačiau… Du kartus skambino tiesiai į darbą (wtf, apie ką jūs galvojat?) ir kitas atsiuntė el. paštu. Šiaip, kai atsiliepi darbo telefonu (pas mus ofisas toks… bendras… be sienų) ir ramiu balsu sakai “ne, šiuo metu manęs jūsų pasiūlymas nedomina… gal paskambinkit…” – ir supranti, kad tave girdi visi, kyla dvejopas noras – arba mesti telefono ragelį… arba pakartot “pala, pala, kiek ten jūs siūlot?”

Apie finansų krizę Londone

Kadangi televizoriaus jau nežiūriu kokius metus, o laikraščių neskaitau irgi panašiai, tai nelabai žinau kiek milijonų bedarbių po Londoną vaikščioja. Tačiau, kad dauguma jų nebevažinėja su mašinomis, tai faktas – kolega šiandien darbe džiaugėsi, kad žymiai ramiau gatvėmis dviračiu važinėt gali… O ir aš pastebėjau, kad autobusai būna perpildyti (apie metro net nekalbu – reikia įsibėgėt, kad įsigrūst į vagoną po darbo)…

O tai reiškia, kad su autobusu iki namų tenka važiuoti pusantros valandos (kai seniau per 45 minutes buvo galima prasisukti). Negerai, negerai… Taip, kad kai kas nors kitą kartą paklaus, ar mane paveikė ši krizė, galėsiu drąsiai sakyti, kad TAIP…

Kada paskutinį kartą pirkai internetu?

Kažkurią dieną susimąsčiau, kad pakankamai daug savo pinigų išleidžiui internetu. Per praėjusį pusmetį internete teko sumokėti internetu už:

Gyvenant Lietuvoje pirmasis pirkinys internetu buvo bilietai į Londoną. Buvau priverstas pasiimt SEB Virtuon kortelę, iš kurios man labai gretiai piktas dėdė dar 5 eurus pasiėmė. Tada bankas tą kortelę užblokavo, ir man grąžino pinigus į užblokuotą sąskaitą. Taip iki šiol ir guli 5 eurai… kurių niekas paimti negali. Iš kitos pusės kai grįšiu į Lietuvą praleidęs pusvalandį banke turėsiu už ką porą butelių alaus nusipirkt.

Kai Londone gavau banko kortelę, paklausiau ar ja galima atsiskaityt internetu. Į mane pažiūrėjo banko darbuotojas kaip į kokį kaimietį ir pasakė, kad tiek su debetinėm, tiek su kreditinėm kortelėm internetu atsiskaityti galima. Po poros apsipirkimų internete, susimąsčiau apie saugumą. Na, šįkart kaip iš SEB korteles pinigų niekas dar nebuvo pasiskolinęs, bet nenorėjau visur suvedinėt savo kortelės duomenis. Todėl, užsiregistravau paypal, kurį naudoju “mažiau patikimiems” apmokėjimams.

Kada ir ką paskutinį kartą pirkai internetu?

Sumaniai augančios kainos

Money

Kalbant apie kainas Lietuvoje turbūt ne vienas pastebėjo, kad jos auga kaip ant mielių. Tačiau, manau nedaugelis pastebėjo, kad jos auga žymiai sparčiau negu prekybininkai norėtų mums parodyti. Nors, turbūt tai irgi visi pastebėjo.

Vakar sumąsčiau, kad esu pasiilgęs rūkytos lydekos. Taigi nupėdinau iki vietinės MAXIMOS Plungėje, ir nusipirkau pakelį rūkytų žuvėkų. Taip iš pirmo žvilgsnio pastebėjau, kad kaina pakilusi porą litų (negu kainavo prieš metus). Tačiau tik namo parėjęs supratau, kad kaina padidėjo ne porą litų, o šiek tiek daugiau. Kodėl gi? Ogi… viename įpakavime būdavo keturios žuvys. O dabar liko tik trys žuvys + porą litų daugiau kainuoja. Sumaniai tie verslininkai sukasi, sumaniai…

Taip pat lyginant su Anglija – Uncle Bens, Helmanz padažai/majonezai yra mažesnėse (ir beje brangesnėse) pakuotėse negu Londone. Še… ir mąstyk apie grįžimą į Lietuvą. Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad šiuo metu grįžti yra per brangu.

Mobiliesiems telefonams NE!

Telefonams NE!

Drąsus aš sakyti taip, kol mano mobilusis neveikia. Tačiau… iš kitos pusės, kol esu Londone, mobilaus telefono kaip ir nereikia. Ta prasme, o kam skambinti?

Kol aš svarsčiau, ką veikti taupant ir važinėjant autobusais, scania pasiūlė skaityti knygas per telefoną. Neskaitant to, kad tai mažų mažiausias iškrypimas… gi, pats didžiausias malonumas yra versti popieriaus lapus skaitant knygą, pritaikyti telefoną įvairioms kitoms paskirtims man nesiseka. Nors.. jeigu pripratau skaityti e-book’us, tai turbūt priprasčiau ir skaityti knygą telefone.

Mano nuomone, telefonas turi… leisti tau paskambinti. Na, dar leisti išsiųsti esamesus. Visos kitos funkcijos… nėra būtinos, ir nebūtinai turi tilpt į mano kišenę.

O dar pamąsčius… juk galima fotografuoti, filmuoti, klausytis muzikos, naršyti po internetą, ir dar prisigalvoti visokių nesąmonių, kurias galima atlikti su telefonu. Tačiau yra tik dvi funcijos, kurių man tikrai trūksta. Tai žadintuvas, ir laikrodis. Nuo tų laikų kai mano gyvenime atsirado mobilus telefonas netikėtai išnyko laikrodžiai. O ir kam jų reikia, jei mobilus visada su tavim? Dabar mobilus kaip triusikai, tik į dušą nesineši, o šiaip tai net nemąstydamas mobilų pasiimi visur su savimi.

O jeigu važinėtis autobusais?

Londono autobusai

Nuotrauka iš fabbriciuse’s photos

Dar visai neseniai rašiau, kad turbūt sumąstyti daugiau būtų, kaip būtų galima Londone sutaupyti, būtų sunku. Tačiau… kažkurią dieną toptelėjo mintis – o jeigu važinėtis autobusais? Čia iš panašios serijos būtų… kaip Kaune… gali važinėtis tiek mikriukais, tiek troleibusais… ir žinoma, studentai dažniausiai renkasi troleibusus. Kodėl? Todėl kad pigiau…

Taigi… jeigu DLR traukinukus laikysime mikriukais, o autobusus troleibusais… gimsta dar viena idėja, kaip sutaupyti. Paskyriau visą savaitę šiam mini eksperimentui. Londono transporto puslapyje galima susiplanuoti savo kelionę nuo taško A iki taško B įvairausiom transporto priemonėm. Radau, kad jeigu važiuočiau su115 autobusu, tai jis mane paleistų prie Aldgate East stotelės, o nuo jos jau ir pėsčiom nužingsniuot būtų galima per keletą minučių iki ofiso.

Atstumą suderinom… o dabar palyginkim kainas. Kadangi gyvenu trečioje Londone zonoje, tai kiekvieną savaitę tenka pirkti… 1-3 travelcard, kuri kainuoja nei daug, nei mažai – 27,8 svarų. Kiek kainuoja autobusų savaitinis bilietas per daug nesidomėjau, bo pastebėjau kad turint OYSTER kortelę bilietas į vieną pusę, kainuoja 0,9 svaro. Taigi… ši savaitė į darbą ir iš darbo… man kainavo mažiau negu dešimt svarų. O jeigu taip mėnesį? Du? Tris? Žiūrėk, čia ir mašinai taip sutaupyti galima.

Tačiau… kaip liaudies išmintis byloja, lazda turi du galus. Gaunasi žymiai pigiau… į darbą ryte nuvažiuoju netgi greičiau negu su traukinuku. Bet grįžtant iš darbo užtrunku ilgiau… o dar jeigu koks kamštis pasitaiko…

Šio eksperimento eigoje… kamščių dėka, per savaitę sugebėjau perskaityti tris knygas. Kadangi namuose (kol kas) laukiančios žmonos nėra… todėl manau, kurį laiką dar pasimėgausiu lėtais ir pigiais Londono autobusais. Bo, kai įlendi į knygą, tai ir galutinė stotelė labai greitai pasirodo…

Vienintelė rimta problema bus, jeigu sumąstysiu pirkti knygas, vietoj to, kad paieškoti kur artimiausia biblioteka. Tada eksperimentas bus nepasisekęs.

apie sporto fanus, ir taupumą

English Fans

Nuotrauka iš Mike Nbg.

kadangi Anglija netikėtai pralošė prieš kroatus (galiu drąsiai sakyti netikėtai, nes futbolas man nuoširdžiai nieko nereiškia). ir bokalus apsikabinę verkiantys anglai man įspūdžio nedaro… tačiau, sekmadienį bevaikštant por parduotuves (dar porą tokių įrašų ir visi galvos, kad turbūt aš daugiau nieko ir nedarau, tik po parduotuves vaikštau), pastebėjau, kad anglijos rinktinės futbolo marškinėliai bekainuoja dvidešimt svarų… kai dar prieš porą savaičių jų kaina buvo truputuką virš keturiasdešimt.

ačiū, jums kroatai…

kaip DAR Londone sutaupyti

Money

Nuotrauka iš mquest

apie nuomą – 400. gyvenu trečioje Londono zonoje. už nuomą moku 100 svarų per savaitę. už tai gaunu, tokį nedidelį double room’ą, kuriame šiuo metu esu įsikūręs vienas. ganėtinai linksmas dvi kaimynų poras. pakankamai padorų bevielį internetą. shared vonią/dušą/virtuvę/mažytį kiemuką. iš dalies jaučiuosi lyg gyvenčiau bendrabutyje. tačiau dar ne taip senai gi studijavimo dienelės buvo, kurių praleistos dienos man bendrabutyje patikdavo. žodžium.. pigiau rasti išeitų, tačiau kol kas labai gerai yra čia. tad pigiau net neieškom… o ir geresnių gyvenimo sąlygų nereikia.

apie transportą 27,8 * 4 (perku savaitinius traverl card’us 1-3 zonai). važinėju tiek su metro, tiek su DLR traukinukais, tiek su autobusais. irgi… bandžiau skaičiuot, kiek pigiau gautųsį, jei pirkti mėnesinį, ar metinį bilietą… taupiau nu niekaip. nebent važinėti tik į darbą ir atgal… tada porą svarų sutaupyti eitų per savaitę. tačiau kartais tenka ir iki parduotuvės palėkt… ir iki dziudo. žodžium.. nu niekaip.

apie maistą – 200. na, čia… kiek tingumas ir sąžinė leidžia. bo su anglišku maistu… tai jaučiuosi super kulinaru. bo kad ir ką šaldytuve turėtum, kad ir kokią nesamonę sugalvotum, ale vis tiek bus skaniau neigu fastfood’o english breakfast, ar chicken su bulvytėm. tačiau… jeigu valgyti netingi pasidaryti pats, tai savaitei užtektų ir trisdešimt svarų. tačiau.. mąstant, kad kartais reikia save palepinti, tai grubiai piam (50) svarų per savaitę yra daugiau neug pakankamai vienam/dviem žmonėm būti skaniai pavalgiusiems.

na ką.. pagrindiniai didžiausi pinigų ėdikai aprašyti. t.y. be ko gyventi būtų sunku ir mažų mažiausiai nepatogu. o toliau, kad ir kur leistum pinigus, tai jau arba for fun, arba tobulėjimui. gi reikia į save investuot… tačiau, tokie neapibrėžti dalykai, prireikus gali būti apriboti, ir prisidėti prie taupymo tikslų.

įdomu… kokia dalis pinigų išeina ant alaus, tipiškam Lietuviui londone? :) man patinka kolegos Lietuviai, kurie gurkšnodami alų pamąsto kartais garsiai.. na, va, pataupysim pinigėlių ir lėksim atgal į Lietuvą… aha, įdomu ko?