Ko norėtum pavalgyt?

– Ko norėtum pavalgyt?
– Ko nors kanadietiško…

Nusivedė mane pavalgyti burgerių su mėlynu sūriu. Šiaip… jeigu ką, Byron’o burgeris su mėlynuoju sūriu skaniau!

Tačiau, vakare užsukau į vietinį Akropolį (tiesa, ten truputuką didesnis… vos ne tai, kad važiuoji su mašina aplinkui, ir mąstai, į kurią dalį norėsi nueit, o kurią dalį vėl lipsi į mašiną važiuot), ir suradau „poutine“.
Poutine for dinner.

Turbūt senai jau esu ką nors tokio super nesveiko valgęs 🙂 bulvytės fry, su varške ir labai labai riebiu gravy padažu. Neįtikėtinai, baisu ir skanu. Reikės pabandyt kada namuose panašiai pasidaryt…

Wild boar sausage stew / Laukinio šerno dešrelių troškinys

Visada valgydamas mąsčiau, kad gal visai smagu būtų užsiauginti savo kumpį, ar dešrą, ar dar ką. O šiandien sumąsčiau, kad visai gerai būtų ir medžiotoju pabūti. Arba papildyti savo draugų sarąšą su keletu medžiotojų.

Valgėm vieną iš skanesnių šernienos dešrelių troškinių šiandien. Tai, nors nuotrauka ir neatrodo super viliojanti, troškinys buvo pasakiškas!

Sweet potato and chorizo soup / Batatų sriuba su čorizo dešra

Batatų (saldžiųjų bulvių?) ir čorizo sriuba

Svarbiausia: jeigu neturi blenderio, toliau nebeskaityk. Jeigu turi, maukis batus, pasiimt tašę ir keliauk į parduotuvę pirkti ingridientų, bo ragausim pačią skaniausią sriubą.

Ingridientai

  • 1.8 litrų vištienos sultinio (tinka ir iš kubelių)
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 2 didelės nuskustos morkos, perpjautos per pusę ir supjaustytos griežinėliais
  • 2 ilgi salierai, supjaustyti griežinėliais
  • 2 vidutiniai svogūnai, nulupti is smulkiai supjaustyti
  • 2 česnakai, nululpti ir plonai supjaustyti
  • 800 gr batatų (saldžiųjų bulvių) – galima ir daugiau, jeigu tik telpa į puodą
  • 200 gr čorizo dešros (irgi galima daugiau, bet dažniausiai parduoda po 200 gr)
  • truputuką petražolių, smulkiai supjaustytų
  • 1 šaukštas kario prieskonių
  • didelis žiupsnelis druskos, ir šiek tiek pipirų (šiek tiek daugiau negu atrodo, kad reikia)
  • 1 šviežią raudoną čili, labai labai smulkiai supjaustytą

Receptas

  1. Uždėk didelį puodą ant ugnies (medium-to-high). Įpilk alyvuogių aliejaus, palauk kol įkais, ir sukratyk visus supjaustytus ingridientus kartu su kario prieskoniais.Gerai išmaišyk (turėtų būti puodas beveik per pilnas, ir labai sunkiai neišmėtyt ingridientų bemaišant).
  2. Virk/maišyk/lauk apie 10 minučių (morkos turėtų pradėt minkštėt, svogūnai geltonėt).
  3. Supilk vištienos sultinį į puodą (geriausia sultinį pasiruošt iš anksto, arba paprašyt, kad mergaitė padarytų, kol tu maišai daržoves).
  4. Palauk kol užvirs, ir sumažint ugnį kiek mažiausiai galima sumažint. Tada uždenk puodą, ir pavirk dar 10 minučių.
  5. Įmesk žiupsnelį druskos, daug pipirų. Pamaišyk. Paragauk. Apsimesk, kad supranti, ko trūksta ar ko užtenka.
  6. Išsitraukt blenderį, ir viską gerai sublendink.
  7. Įkrėsk penkis (aha, penkis, arba daugiau jeigu telpa) samčius sriubos į lėkštę, ir užbarstyk šviežiai supjaustyto čilio.

Gardžiausia sriuba kokią esu valgęs! Skanaus!

Žurnalų naikinimo diena

Delicious. Magazine.

Nusprendėme, kad turime per daug žurnalų (čia maisto gaminimui) ir kad reikėtų truputį vietos atlaisvinti knygų lentynoje. Taigi, išrikiavom žurnalus pagal mėnesius ir pradėjome plėšyt receptus, kuriuos dar norėtume išbandyti (o kitus receptus ir šiaip visokias reklamas bus galima išmesti). Taip ir prabėgo geras pusdienis diskutuojant ar jau mūsų krūvelėj per daug vištienos receptų ar dar ne (aišku, aš visada teigiau, kad vištienos receptų nebus per daug). Dabar reikia dar kokią papkę iš amazono progriebt, kuri turėtų dvylika skirsnių ir vėl bus galima kiekvieną mėnesį gaminti pagal įdomesnius receptus.

Benaikindami per porą metų susikaupusių žurnalų krūvą truputuką praalkome, tai kibom į kibibų receptą ir jau eilinį kartą po poros valandų jau buvome gerokai persivalgę!

Kibinų kalnas. Nom nom nom!

Vėl apie pirmus kartus… ir košę

Porridge @ The Village Bistro

Mano mergaitė jau ne kartą prašė, kad išvirčiau košės (iš „rolled oats“, lietuviškai turbūt tai būtų avižinė košė). Nors gamint ką nors naujo man visai patinka, kažkaip niekada neužstrigdavau ties kokiu nors košės receptu. Turbūt dėl to, kad skaniausia košė buvo dar daržely – tokia pusiau kieta manų košė su standžiu uogienės kubeliu, kurį būdavo galima gerai įmaišyt į košę. Skanu! Bet pačiam pabandyt niekada nebuvo per didelio noro.

O šiandien mano mergaitė yra „beveik susirgimo“ stadijoje – čia, kai karts nuo karto nusikosėji, guli sofoje susirangęs į kaldrą ir prašai arbatos su trejom devyneriom (bo, reik išsigydyt kol dar nesusirgai) – tai į prašymą išvirt košės nesugebėjau pasakyti „Ne“. Nukėblėbinau iki parduotuvės pieno… bo viso kito (rolled oats) jau kaip ir turėjom. Tada, atsiverčiau Jamie Oliver knygą „Ministry of Food“ ir susiradau „Get Into Porridge“ receptą. Hmn… sukratom avižines kruopas, įpilam pieną, žiupsnelį druskos, užverdam, ir maišom 5-6 minutes kol išverda. Likus porai minučių iki galo, sukratom kokį nors „įdarą“ (šįkart, dėjau bananus, cinamoną, medų, šiek tiek riešutų ir kokoso drožlių). Viso 10 minučių (jeigu skaičiuot dar indų išplovimą)!

Nusprendėm, kad reikės dar pabandyt kokį receptą… bo gavosi labai skaniai (ir greitai). Mano akys krypsta link „porridge with whiskey (for adults only)“… įdomu, kokia košė gautųsi su Jack Daniels?

Restorane „Pas Zaleckius“

Šeštadienio vakare turėjom biškį svečių (su kažkada seniai dovanotu kuponu pasivaišint restorane „Pas Zaleckius“).

Taigi… kol mano mergaitė ryte šventė „Rugsėjo 1-ąją“ Kembridže, aš kibau į atlapus dulkių siurbliui, ir truputuką apsikuopiau. Vėliau subėgiojau į turgų (šiek tiek daržovių), pasui į parduotuvę (šiek tiek mėsos), ir dar į kitą parduotuvę (šiek tiek Shiitake grybų ir vyno).

Prisižiūrėjęs visokių TV Series apie Masterchef, užsikišau rankšluoštį ant dešinio šono už diržo, užsidėjau mergaitės prijuostę (bo, maniškė jau nusibaigė visai, ir teko atsisveikint), uždariau virtuvės duris, ir kibau į maisto gaminimą.

Pradžiai, visokių nibble’ų užkąst. Karts nuo karto, begaminant, virtuvėj atsirasdavo vyno taurė, kuri greitai ištuštėdavo, bet po keletos minučių, atsirasdavo dar viena).
Pagrindiniam patiekalui pasirinkau jau bandytą (feels like cheating, but…) receptą – wok’e kepti vištienos gabaliukai su čili ir austrių padažu.
O desertui (dar nuo ryto beveik) dariau vanilinių ledų – ir čia tik vienas ingridientas desertui! Kepiau tešloje mirkytus bananų gabaliukus apglaistytus karamele ir apibarstytus sezamo sėklom ir didžiulis šaukštas karamelinių ledų.

Kad ir pačiam gamint reikėjo, bet vakarienę užskaitau.

Apie šeštadienio pusryčius…

Kaip jau turbūt kažkada minėjau, dažniausiai šeštadienio rytą, keliaujame papusryčiaut į Melo. Šiandien, įdomumo dėlei, pasukome iš įprasto kelio, ir užsukome į AdHoc papusryčiaut. Pasirinkimas – ką valgyt – tikrai labai mažas (ko reik norėt… gi ne kavinė, o vyno baras), bet… visai skanus.

Kas gali būt geriau, kai už lango lyja šaltas lietus… nei angliška arbata su pienu? Na, taip… pirma idėja ir man šauna į galvą – šaltas alus arba karštas vynas – bet pusryčiams tiko ir arbata.

what to do when it's rainning on Saturday morning

Ir turbūt vienas iš nedaugelio atvejų, kai valgydamas lašišą, pasakiau – visai skanu…
Salmon & Scrambled Egg on Toast @ AdHoc

Ir turbūt vienas iš dar retesnių atvejų, kai mano mergaitė pasakė tą patį apie patiekalą su keptais kiaušiniais!

Apie vištieną…

Chicken and cashew nut stir-fry

– Ką valgei pietums?
– Vištieną.
– Taigi tarėmės, kad vegetarišką ką nors valgysim.
– Tai valgiau vegetarišką vištieną!
– ???
– Taigi višta mėsos nevalgo!

Šitame dialoge yra tekę ne vieną kartą dalyvauti su mano mergaite. Tiesa, šiandien jis nepasikartojo… tik kažkaip prisiminiau, kai pažiūrėjau į nuotrauką.

Šeštadienį Charity Shop’e radau dar vieną kulinarinę knygą (kurią seniai jau norėjau nusipirkt, bet vis tyliai mąsčiau, kad gal jau pakankamai tų kulinarinių knygų pas mus lentynoje, net visos nebetelpa) – Chinese Food Made Easy (Ching-He Huang). Dar kai Londone gyvenom (prieš kelis metus) pert TV rodė laidą „Chinese Foods Made Easy„, tai buvau jau išbandęs keletą receptų, kurie labai patiko. Šįkart vakarienei gaminau Chicken and chasew nut stir-fry.

Ir kaip, skanu? Taip! Dedam tag’ą „Family Cookbook“ evernote’e ant recepto!

Šeštadienio Barbecue

Barbecue @ Arnas

Ko reikia geram vakarui? Karštos ugnies, gabalo mėsos, gero vyno (arba šalto alaus) ir būrio draugų (arba tiesiog nuvažiuot į svečius!).

Vasaros barbecue sezonas atidarytas! 🙂

Tęsiant šeštadienio duonos temą…

Kadandi šeštadienį duoniukai gavosi labai draugiški ir nusisekę, tai sekmadienį (po stiprios „pusrytinės“ kavos), vėl sliūkinau į virtuvę. Šaldytuve patikrinau dar iš vakar paliktą duonos tešlos gabaliuką (augi… auk, šiandien tavęs dar neliesim), ir pasidariau naują porciją mielinės tešlos (bo vakarykštės duonos jau nė kvapo nebelikę).

Tešla vėlgi (kaip vakar) augo lėtai ir nenoriai… bet laukti buvo verta. Gavosi netgi skaniau negu vakar… tas malonus duonos plutos traškesys kai lauži gabaliuką sukelia smagų pasitenkinimo jausmą. Yes, this was made by me! 🙂

The sound the crust makes when you bite into your own bread...

Taip visą dieną su mergaite ir pratingėjom, bežiūrėdai „Human Planet“, ir belaužydami duonos gabaliukus, ir besidžiaugdami ramybe.

Šešadienio pabandymai

Šeštadienį Eveliuks išlėkė padūkti į Kembridžo Lietuviškos mokyklėlės Velykų šventę, o aš… o aš pasilikau Royston’e sėdėt prie kompiuterio (budžiu taip sakant, prie telefono – et, geras kartais pasiteisinimas, ramiai prie kompiuterio pasėdėt). Išlydėjęs savo mergaitę, išlėkiau greitai į turgų prigriebt kosminių dešrų (aga, kas pas mus ragavo čili dešrų pavadinimu – Extra Hot WOW WOW WOW WOW WOW WOW – žino apie ką šneku) ir šiek tiek daržovių (ale, geras daiktas tas turgus, o tai šaldytuvas tuščias visada būtų). Mėsininko dukra (ar šiaip jauna pardavėja) įsiūlė prigriebt šonkauliukų. Sakau, tai kaip juos gamint? Su Coca Cola sako… truputuką paverdi (Coca Coloje), ir tada orkaitėj apkepti (irgi Coca Coloje) – visi sako, kad labai skanu. Nors nesu didelis Coca Cola fanas, tačiau receptas (arba tiksliau, jo nebuvimas) pakankamai sudomino. Taigi, parlėkiau namo… ir (kaip visada, savaitgaliais, jeigu man reikia būti „on call“, užsidarau virtuvėje.

Iš pradžių kibau duonai į atlapus…
Making bread is all about patience
My first try in making mini baguettes
Duoną jau esu kepęs keletą kartų. Tačiau, šįkart gavosi skaniausia! Iki šiol!

Net nepastebėjau, kaip pusdienis prabėgo – draugauk su ta duonos tešla, augink, rūpinkis ja – ir laikas tiesiog tirpte tirpsta. Mano mergaitė grįžo iš Kembridžo visa tokia alkana, tai teko kibti ir šonkauliukams į atlapus…
Coca cola ribs

Užskaitau tokį ramų virtuvinį šeštadienį!

Kavos ir pasivaikščioti, vyno ir pavakarieniauti

Jaipur - The Camel

Šiandien buvo smagi diena. Susitvarkę namus (savaitgalinis „kaip praeit iki virtuvės?“), patraukėm link mūsų miestuko centro – truputuką pasivaikščioti. Ilgai nevaikščiojom, bo iš pradžių užsukom į mūsų naująją Costa, išgėrėm kavos, paskaitėm, ir, kai jau išėjom pasivaikščioti – pradėjo lyti. Taigi, keletą minučių pastovėję po didžiuliu medžiu, nusprendėm, kad nieko gero nesigaus ir) greitais žingsniais parskubėjom namo, ir kibom daryti vakarienės…

Vakarienės darymas truptuką užtruko (bo, porą valandų orkaitėj avienos kepsniukai turėjo ilsėtis), tai sužaidėm stalo žaidimą Jaipur (čia, mano mergaitė nupirko žaidimą, kurį būtų galima dviese žaisti, kad galėtume nors kartą KARTU ką nors pažaisti, ir neturėčiau pasiteisinimų „gal kai kas nors atvažiuos?“). Dar paragavom porą taurių vyno (kaip patogu, kai receptui reikia tik vienos taurės!)… ir jau laukėm vakarienės…

O laukti buvo verta. Jeigu trumpai – tai jau gana senokai buvo diena, kai į savo šeimynos receptų knygutę buvo užrašę paskutinį receptą – o šįvakar, vėl ją reikėjo susirast, ir užrašyt dar vieną. Baked/roasted/stewed neck of lamb chops!

Kai gamini ne pagal receptą…

Zuku Suris

Po darbų, parėjęs namo, visų pirma įsisuku į šaldytuvą ir kimbu į dilgėlių sūrį (dilgėlių sūrį ar tai sūrį, su dilgėlėmis – nu koks ten skirtumas, nesigilinam per daug). Truputuką užkandęs ir susilaikęs nuo toliesnio sūrio naikinimo (gi reikia pasilikti dar ir kitai dienai), pradedu mąstyt, ką čia pasigaminus.

Jau senai galvoje krebdžėjo mintis išbandyti vištienos su kokoso drožlėm kepsniukų receptą. Atsidarau dar kartą šaldytuvą, apsimesdamas, kad nepastebiu sūrio, ir pasižiūriu į turimus ingridientus. Aha… trūksta kiaušinių, o ir mergaitė žiūri zuikio akimis prašydama parnešti Kinder Bueno šokoladuką. Taigi, nulekiu į parduotuvę – aha, šokoladukas… aha, pomidoras… aha, naujas Good Food žurnalas… na, dar ledų prigriebiu ir, beveik bėgte namo gamint.

Jablinkšt jedreni fieni… o kur kiaušiniai? Taigi, atidedam receptą į gūdų galvos kamputį (paliekam kitam kartui), o šįkart improvizuojam. Supjaustom vištienos krūtinėles stambiom juostom. Pamirkom į miltų ir aštrių prieskonių mišinį, tada (aha, čia turėjo kiaušiniai būti) mirkom į saldų čili padažą, ir tada dar apvoliojam džiuvėsėlių ir kokoso drožlių mišinyje, ir pašaunam į orkaitę kept 20 minučių.

Nu ir ką? Ir valgom… skanu (pirmas įspūdis – kaip saldainiai). Bet valgau ir mąstau… kai turi receptą ir truputį jį pakeiti – jeigu nesigauna skanu, tai turbūt pagal receptą būtų gavęsi skanu. O jeigu gavosi skanu? Tada vis tiek nepatenkintas… o gal pagal receptą būtų gavęsi dar skaniau. Dėl to, detaliai recepto net nerašysiu, kad kada nors vėliau, kai prisiminsiu originalų receptą, išbandyčiau jį taip, kaip reikia.

Žmona, parnešk alaus?

Oj, nedažnai taip būna, kad paskambinčiau savo mergaitei, ir pasakyčiau:
– Žmona, parnešk alaus? (feeling almost like some kind of macho)

Bet… šįkart buvo „prie ko“ to alaus atsigerti. Parduotuvėje (perkant ingridientus žuvies receptui, bo mano mergaitė, buvo užsiminus, kad senokai žuvies bevalgėm) mano akys užkliuvo už kiaulės skūros… ta prasme, be nieko, be mėsos, tiesiog kiaulės oda. Mintyse, nurijau seilę, nusišypsojau piktdžiugiškai, ir įsimečiau į krepšelį.

Oh, yes, pork cracklings, here I come! 🙂

Pork Cracklings

Šį savaitgalį… gaminom valgyt!

Pagaliau pasitaikė proga išbandyti naująjį puodą, naująjį receptą iš naujosios knygos (Nigel Slater „the kitchen diaries“, ir šiaip, po Naujųjų Metų naujai apsitvarkyt (perstumdėm kambario baldus).

O gaminom tai praktiškai visą savaitgalį (na, ir valgėm visą savaitgalį). Bo, receptas, keptos ėrienos buvo toks, kad iškepus po poros valandų, reikėjo dar per naktį palikti, ir tik kitą dieną valgyti.
Stew

Labai skanu, bet ilgai laukti… tai galvojom, nors desertu pasilepinsim… greitai išplakam morengus, iškepam, ir… ir vėl laukti (bent jau keturias valandas, arba per naktį). Nu ne! Deserto, pirmadieniui tai nepaliksim!
MerringueMeringue

Tai va, sėdim abu ant sofutės. Prie laptopų abu prilipę. Ir laukiam… kol keturios valandos pratiksės… o kad greičiau laikas prabėgtų, Terminatorių įsijungiau (kad negirdėčiau, kaip mergaitė tyliai zirzia, kad anglų mokyčiaus).

Apie maistą

Mudviem su mergaite patinka gaminti. Turbūt dėl dviejų priežasčių – pirmiausia, kadangi abu esame apsikrovę darbais, tai retokai tebūnam kartu. Dėl to, vakarienės gaminimas (ir jos valgymas) tampa mūsų mažu ritualu praleisti daugiau laiko kartu. Antra, mums labai patinka skaniai pavalgyti! O jeigu nori skaniai (ir dažnai) pavalgyti, reikia arba turėti daug pinigų, arba gamintis pačiam. Kadangi esu skrudžas (ir savo mergaitei net pažadėtos suknelės nenuperku), tai tenka rinktis antrą variantą ir maistą gamintis patiems.

Kažkokia ilga įžanga gavosi… o norėjau tik pasidalinti mažu džiaugsmu (kurie su mumis nors kartą buvo nuvykę į Kembridžą, turbūt pastebėjo kaip mudu su mergaite John Lewis parduotuvėj karts nuo karto tokius įdomius puodus paglostydavom) – į mūsų namus atvyko ilgai lauktas Le Creuset puodas!

Le Creuset

Taigi… laikas kibti puodo instrukcijai į atlapus (kai geek’iškai skamba – puodo instrukcija), ir atsiversti seniai pasižymėtus receptus „kai turėsim le creuset puodą„.

Portobello Fries – Grybų Traškučiai

Ką, ir vėl nerašau savo blog’o? O žiūriu, kad skaitančiųjų nemažėja. Tai sąžinę graužia truputuką, kad nerašau visai. Bo, rašyt apie ką, tai visai turbūt būtų – ir valgom skaniai (nespėju updeitint savo Evernote’o „Family Cookbook“ tag’o), ir truputį apylinkes aplankom (buvom palėkę iki Hitchin’o pasivaikščiot kažkurį savaitgalį), ir dirbam daug (apie savo mergaitę net nešneku… barbė devyndarbė, čia turbūt tik aš vienas į vieną darbą gilinuos), ir rašom daug (apie Dynamics NAV truputį, 5 savaitės kiekvieną dieną non-stop), ir alaus nuvažiuojam iki Kembridžo išgert su draugais. Žodžium, reikėtų dažniau prisėsti ir pasidalint savo džiaugsmais…

O šįvakar norėčiau pasidalint labai paprastu, bet taipogi labai skaniu receptu – Portobello Fries – Grybų Traškučiai 

Portobello Fries
Ingridientai:
– Grybams –

  • 2-3 dideli grybai (mes radom Portobello grybšm bet spėjų tiktų ir dideli pievagrybiai)
  • 60 gr džiūvėsėlių
  • 2 šaukštai tarkuoto parmezano sūrio
  • žiupsnelis pipirų
  • žiupsnelis česnako miltelių (kadangi šitų neturėjom, tai sutarkavom šviežią česnaką)
  • žiupsnelis oregano
  • šiek tiek druskos ir pipirų
  • 2 dideli kiaušiniai

– Padažui –

  • 2 šauktšai alyvuogių aliejaus
  • 2 saujos baziliko lapų
  • 1/2 citrinos išspaustų sulčių
  • 1 galvutę česnako
  • žiupsnelis druskos
  • keletą šaukštų majonezo
Receptas
  1. Įjungiam orkaitę ir nustatom 220 C laipsnių. Kol orkaitė kaista, į vieną dubią lėkštę sudedam džiūvėsėlius, tarkuotą sūrį, česnaką, oreganą, drusko ir pipirus, gerai viską sumaišom. Kitam dubenėly, suplakam 2 kiaušinius.
  2. Supjaustom grybus 30 milimetrų  griežinėliais (arba iš akies – tiek per maži, tiek per dideli, gavosi labai skaniai). Įmerkiam griežinėlį grybo į kiaušinį, o tada į džiūvėsėlius ir gerai apvoliojam.
  3. Tokios džiūvėsėliais aplipusius grybus dedam į skardą (arba ant kepimo popieriaus). Tada, kepam 10-15 minučių (po 10 minučių galima grybus pabandyt apversti, kad tolygiai iškeptų).
  4. Kol grybai kepa orkaitėje, darome padažą: su smulkintuvu (arba pestle and mortar) sutrinam alyvuogių aliejų, baziliko lapus, citrinos sultis, česnaką, ir druską, kol gaunasi masė panaši į pesto. Tada, įdedam keletą šaukštų majonezo ir sumaišom.

Kažkaip skaitant receptą anglų kalba, viskas atrodo taip paprasta. Skaitant receptą lietuvių kalba, atrodo pakankamai sudėtingai. Bet, nėra taip sunku. Su mergaitė sukirtom grybų traškučius per trumpesnį laiką negu juos pagaminom. Dieviškai skanu! Ir prie alaus visai tiktų…

Portobello Fries

Ką, ir vėl apie maistą? O taip… skaniausi kiaulienos kepsniukai!

O apie ką daugiau rašyt? Lietuvių nebesutinku (nors kompanijoje jau dirbame keturiese iš Lietuvos), apie darbą du kartus rašyt nesinori (bo, rašau angliškai… bandau daryt 356 dienų eksperimentą – rašyt kiekvieną dieną – žiūrėsim kas gausis), apie žmoną rašyt irgi negaliu (bo, kiek čia galima savo mergaitę girti?), apie atostogas rašyt nėra kaip (bo atostogaut nėra nei laiko, nei noro). Žodžiu – dirbu, sportuoju ir valgau. Tai nors apie maistą parašysiu, o jūs seilę pavarvinsit, sutariam?

Thyme and orange pork with winter slaw

Kiaulienos kepsnys su šviežių čiobrelių ir apelsinų karamelės padažu

Ingridientai

  • 2 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus
  • 2 normalių apelsinų (arba 1 didelio), smulkiai supjaustytos arba stambiai sutarkuotos apelsinų žievelės
  • 1 šaukštelio čiobrelio lapų
  • 4 x 80 gramų kiaulienos kepsniukų
  • 60 ml apelsino sulčių
  • 1 šaukšto rudo cukraus

Receptas

  1. Padedam keptuvę ant stiprios ugnies, įpilam 2 šaukštus aliejaus, 1 šaukštelį čiobreolių lapų, ir apelsino žieveles. Kepam 3 minutes (arba kol žievelės pasidarys traškios – kadangi buvau smulkiai sutarkavęs žievelę, tai užteko pakepti 1 minutę). Iškratom viską iš keptuvės į lėkštę.
  2. Pabarstom kiaulienos kepsniukus su druska ir pipirais (pabarsčiau porą kartų, bo niekada nežinau čia daug ar mažai). Sudedam kepsniukus į keptuvę ir kepam po 3 minutes iš kiekvienos pusės (smagiai paruduos ir pradės karamelizuotis kraštai). Vėlgi, išimam viską iš keptuvės, ir sudedam į kitą lėkštę.
  3. Supilam apelsinų sultis ir šauktą rudo cukraus į keptuvę ir kepam kol sultys biški išgaruos, ir pradės karamelizuotis (porą minučių). Sukratom atgal į keptuvę apelsinų žieveles (viską iš pirmos lėkštės) ir kepsniukus (viską iš antros lėkštės – nepamiršk ir sulčių išsiskyrusių iš kepsniukų).
  4. Pakepam kepsniukus dar po vieną minutę iš abiejų pusių, ir valgom!
Mes kepsniukus kirtom su mažom virtom bulvytėm, tačiau labai gerai tiktų ir su salotom! Valgėm su mergaite ir mėgavomės… turbūt skaniausias mano valgytas kiaulienos kepsniukas. Kur ten mūsų šeimos receptų užrašų knygutė?

Žali lietiniai!

Crepes!

Kadangi mums taip gerai sekasi valgyti įvairiausius blynelius, tai šįryt (na, gerai, gerai… idėja gaminti žaliuosius blynelius buvo kilusi vakar, tačiau su kolega buvom išlėkę alaus atsigert Kembridže, tai blynelius teko nukelti kitai dienai) sumąsčiau pabandyt dar kokį įdomesnį receptą. Špinatų blyneliai su bri sūrio, prosciutto kumpio, ir šviežių figų įdaru.

I LIKE!