Apie knygas… ir pojūčius…

Personal Finance Books

Šių metų idėja – daugiau pojūčių! Daugiau kelionių, daugiau nuotykių, daugiau šypsenų, daugiau nuotraukų, daugiau prisiminimų. O tai pasiekt (turint omeny, kad dirbu daug, ir noriai… ir dar truputuką), turbūt nėra taip lengva. Čia kažkada palėksim trumpam iki Italijos, paskui iki Baldock (UK), paskui dar kur nors. Bet taip, kiekvieną savaitgalį, neištrūksi…

Dėl to, ieškom kitokių pojūčių – kas gali būti paprasčiau, negu užsidaryti su balta vyno taure virtuvėj, ir po valandos išlįsti su vakariene? Arba… kas gali būti geriau, negu atsikelti anksčiau ryte, pasidaryti espresso kavos puoduką ir įlįsti į knygą…

Pirmas porą šių metų savaičių, buvau truputuką įnikęs į asmeninių finansų (personal finance) knygas. Labai greitai, mielai (ir net po porą kartų) suskaičiau Carl Richards – „The Behavior Gap“, Ramit Sethi – „I Will Teach You To Be Rich“. Ir… kad būtų įdomiau, reikia pasistengt ne tik perskaityt, bet ir pabandyt „įgyvendint“ kai kurias idėjas… pavyzdžiui, susikurt automatizuotą pinigų valdymo sistemą… (yeah, right, ask me in two months!), ar pradėt investuot.

O šiandien bėgulėdamas vonioj (that doesn’t happen too often), pradėjau skaityt trečiąją šių metų knygą – Peter Drucker’s – The Effective Executive.

EFFICIENCY is doing THINGS right.
EFFECTIVENESS is doing the RIGHT things.

„Your Body: The Missing Manual“ – Matthew MacDonald

Kartais pradedi skaityti kelias knygas vienu metu. Dažniausiai dėl to, kad pirmoji knyga nebuvo spėjus užkabinti, ir nusprendei pabandyti antrąją… Kartais tada keliom dienom „užstringi“ ties atrąją… tol kol ją „suskaitai“.

Pradėjau skaityti „Windows Azure – Step by Step“… tačiau dar neįpusėjęs užmečiau akį į „Your Body: The Missing Manual“. Ir, atrodo, iš savaitės dingo visas „commuting“ (į darbą, iš darbo) laikas…

Yra gyvenime tiek daug dalykų, kuriuos REIKĖTŲ daryti, tačiau vis tiek jų nedarome… (užtenka pasižiūrėt į rūkančius gydotojus rūkančias mamytes bestumiančias vežimėlius su juose besėdinčiais penkiamečiais vaikais, kad suprastum, jog kažkas čia negerai). O visgi gal REIKĖTŲ… kažko trūksta, kad REIKĖTŲ konvertuotųsi į BŪTINA.

Ko gi?

Kulinariškoji Biblioteka

Kai jau turėsim „savo“ namus, virtuvė turbūt bus svarbiausias kambarys… Bo, mūsų „kulinariniškoji“ biblioteka auga sparčiai ir greitai knygos nebetilps į vieną lentyną.

„Susitelkimas į Sprendimus“ – Mark McKergow ir Paul Z. Jackson

The Solution Focus

Kokį rezultatą norėtumėte pasiektie šiandien?
Kaip suprasite, kad pasistūmėjote į priekį?
Kuo bus naudinga išspręsti problemą?
Kas praversdavo praeityje sprendžiant tokias problemas?
Kas apskritai gerai sekasi?

Klausimai, kuriais Rytis pasidalino feisbuke pakeitė mano suplanuotą „anime“ sekmadienį. To be fair, keletą anime serijų vis tiek pažiūrėjau… bet tada kuriam laikui įnikau į knygą The Solution Focus (Susitelkimas į Sprendimus).

Ką galiu pasakyti perskaitęs knygą? Hmnz…

Oliver James – They F*** You Up

They F*** You Up

Šįvakar pradėjau skaityti Oliver James knygą „They F*** You Up – How To Survive Family Life“ (pavadinimo, gal neversiu). Gal reikėtų pabaigt skaityt keletą kitų knygų, kurios jau irgi pradėtos… arba bent jau nuspręsti, kad toliau jų neskaitysiu, o ne „pradėt“ dar keletą.

Kažkada dariau bandymą – žiūrėjau kiek skirtingų anime galiu žiūrėt, ir prisimint (ar pagaut) pagrindinę mintį… taip po vieną seriją iš skirtingų anime serialų (ir skirtingų žanrų). Mano limitas, berods, buvo septyni skirtingi serialai. Tai dabar panašiai su knygomis… darbo kuprinėje guli dvi dar nebaigtos skaityti knygos (kurias retkarčiais traukiny išsitraukiu), lentynoje dar pora (kurias jau rečiau beprisimenu), o šįvakar susirangiau ant šilto kilimo kaip katinas, ir įnikau į dar vieną – knygą apie vaikus, tėvus, jų mąstymą – panašumus ir skirtumus.

Knyga skaitosi labai lėtai, bet įdomiai. Per valandą įveikiau tik penkiasdešimt puslapių, ir turbūt jeigu dabar sustočiau, turbūt apmąstymams turėčiau dar kelias dienas sunaudot…

Skaitau ir džiaugiuos savo tėvais… kad (žvelgiant iš mano pusės) man nereikėjo išpildyti „tėvų“ svajonių… (jeigu reikėjo, ir neišpildžiau, atsiprašau!) ir galėjau tobulėt man įdomiose srityse (taip, turiu omeny, dziudo). Iš kitos pusės, skaitau, ir gailiuos savo būsimų vaikų… tapę dziudo čempionais, galėsit tobulėt „sau“ įdomiose srityse!

„Stupid White Men“ – Michael Moore

Stupid White Men

Kartais žmona į mane žiūri liūdnu (ir priekaištingu) žvilgsniu, kad aš jos nesiklausau. Ypač jei kalba eina apie politiką. O kai žmona studijuoja tarptautinius santykius (ir jeigu bando pasipasakot, ką nuveikė per dieną), tai ši tema yra truputį sunkiau išvengiama…

Nemėgstu knygų, kurios bando formuoti tavo mąstymą (taip, srityse, kurios man neįdomios (na, gerai, gerai,mano mieloji, žmona – srityse, kurios man mažiau įdomios), mano mąstymas pakankamai nesusiformavęs. Kadangi, šiuo metu gyvenu ne Lietuvoje, tai man nelabai rūpi kas vyksta Lietuvos politikoje. Iš kitos pusės, nors ir gyvenu Anglijoje, bet esu lietuvis, tai man nelabai rūpi, kas vyksta Anglijos politikoje. Jau net nekalbu apie kitų valstybių (Rusija, Kinija, JAV) pakilimus ir krizes… Taigi, jei pokalbiai virsta į politines diskusijas, ir mane kas nors bando į tai įtraukti, visada bandau sumąstyt, kaip čia politiškai korektiškai pasakyt, kad man neįdomu? Ir kad nuomonės apie tai turbūt net neturiu…

Dėl to, kai pasiėmiau žmonos iš bibliotekos parsineštą knygą „Stupid White Men“, ją pradėti skaityti man buvo sunku. Na, ir kas, kad Amerikos prezidentas Bush’as? Na, ir kas, kad jam tą postą praktiškai padovanojo tėtis? Na, ir kas, kad balsavimą nulėmė tik keletas balsų? Na, ir kas? Per porą savaičių (praktiškai skaitydamas po 10 minučių traukinyje važiuojant į ir iš darbo) knygą perskaičiau, bet pasaulis (ar tuo labiau mano mąstymas), nuo to per daug nepasikeitė. Sužinojau daug žmonai įdomių faktų, kurie šiandien, for me as an ignorant white man, nėra dar svarbūs.

Apie rašymą… ir skaitymą…

Prie pat vakarienę baigiau skaityt „Delivering Happiness„. Skaitydamas knygą, užsirašiau dar porą pavadinimų – „Good to Great“ ir „Tribal Leadership“ – reikėtų susikurt kokį knygų wishlist’ą. O šiaip, jeigu man patiko, Zappos knyga, kas galit ką nors panašaus parekomenduot?

Pastebėjau, kad mano dienoraštis tampa vakarienių ir knygų epizodų mišiniu… O tai turbūt reiškia, kad skaitau įdomias knygas, ir valgau skanias vakarienes.

Šeštadienio vakare pasigaminom „stew“ variaciją – tiesa su dešrom vietoj mėsgalių, ir su vynu, vietoj sultinio – bet gavosi visai skaniai:
Sausage and root veg hotpot

Pastaba pačiam sau: pigus vynas – gerai tik keptuvėje…

Sekamdienio vakare per daug neimprovizavom – lipšniai aštrūs vištienos sparniukai su paprasta bulvių koše buvo pats tas:
Sticky chicken wings

„Delivering Happiness – A Path To Profits, Passion, And Purpose“ – By Tony Hsieh

Zappos

Antrą savaitgalį iš eilės nieko neveikiu, tik skaitau (ir skaitau tiek, kad ne nelieka laiko ką nors dar nuveikti). Vėlgi, skaitau brolio rekomenduotą knygą. Pirmus puslapius (na ir kas, kad elektroninė knyga? vis tiek galima sakyti puslapius? turbūt? o „Amazon Kindle for Mac“ skaitymą paverčia pakankamai maloniu procesu) praverčiau šeštadienį po pietų. Šįkart nesugebėjau suskaityti visos knygos per pusantros dienos, tačiau liko labai mažai.

Iš vienos pusės labai smagu, kai knyga įtraukia taip, jog išjungi kompiuterį tik tada kai reikia eiti miegoti (tiksliau, kai miegoti reikėjo eiti prieš porą valanų). Iš kitos pusės, perskaityti knygą per porą dienų nėra labai gerai… Bo jeigu ir toliau taip (dar keletą savaitgalių), tai kažin ką, be to jog pats skaitymo procesas man patiko, aš prisiminsiu? O juk šių metų pagrindinė skaitymo idėja – ne tik sausai suskaityti knygas – bet iš kiekvienos knygos stengtis pasiimti kažką tokio, ką būtų galima pritaikyti savo gyvenime. O iš šios knygos (dar kitaip tubrūt galėčiau knygą pakrikštyti „zappos way“) reikėtų netgi labai daug ko pasimokyti, pasiimti, sukramtyti, permąstyti, pritaikyti sau, ir įgyvendinti. Sakyčiau, netgi geriau būtų, ne iš vieno prisėdimo suskaityti knygą, bet per dieną (ar net per porą dienų) perskaityti tik vieną skyrių, ir apmąstyti, ką perskaitei. Bo, Tony Hsieh gyvenimas atrodo labai įdomus.

Mano gyvenimas irgi įdomus… (čia daugtaškiai turbūt nieko gero nereiškia) bet juk visada galima jį dar paįvairint? Nors skaitau elektroninį knygos variantą, mielai šitą knygą įtraukčiau į savo šeimos biblioteką, ir perskaityčiau dar porą kartų.

No matter what your past have been, you have a spotless future!

„The 4-Hour Body“ – Tim Ferris

16 kg

Šeštadienio rytą pradėjau skaityti Tim Ferris knygą „The 4-Hour Body: An Uncommon Guide to Rapit Fat-Loss, Incredible Sex, and Becomming Superhuman“.

Pirmadienio rytą, suvalgęs kiaušinienės pusryčiams (niekada nevalgau pusryčių?!), įkalęs stiprios juodos kavos (kavą dažniausiai pasidarydavau tik įžengęs į ofisą), ir padaręs 75 kettlebell swing’us (minimali efektyvimo dozė?) bei keletą įdomesnių atsilenkimų, knygą skaityti pabaigiau.

Užteks tiesiog skaityti knygas… Laikas, beskaitant įgytas žinias įsisavinti, ir panaudoti (ar bent jau pabandyti). Taigi, paekspermentuokim… kas blogiausio gali nutikti?

Kadangi namuose turių 16 KG gyrą, ir keletą minučių laisvo laiko rytais, paeksperimentuosiu su rytine mankšta.

„Staltiesės Ritmu“ – Paulius Jurkevičius

Sveikas, Pauliau,

Nuoširdžiai sakau, Jūsų knygos taip niekada ir nebūčiau perskaitęs, jeigu ne mano žmona. Kuri buvo trumpam (kokiai savaitei) pradingus iš mano akiračio (kol perskaitė knygą pirmoji) davusi man laisvę ir ramybę pabūti savo oloje. Paskui įdavė knygą man. Ir prisakė skaityt.

Pradėjau skaniai. Paskui analizuodamas. Dar vėliau, pradėjau tave laikyt snobu. Ir Palangoje atostogaujantys lietuviai, man buvo visiškai neįdomūs. Nuo sausio vienuoliktos dienos, kiekvieną vakarą guldamas į lovą vis žmonos paklausdavau – o tau ta knyga patiko? Kodėl? Vis negaudavau išsamių atsakymų, ir kitą vakarą vėl trumpam tekdavo pasinert į knygos puslapius. Ir vėl ko nors klausdavau, apie jau perskaitytą skyrių. Pauliau, moki rašyti įdomiai. Kartais erzinančiai, bet vis tiek įdomiai. Niekada neskaičiau tavo straipsnių, ir turbūt neskaitysiu naujų. Tačiau knyga kažką manyje pakeitė.

Gaminti „ką nors skanaus“, mane turbūr pirmas (jau emigravus atostogų, kurios užsitesė) įkvėpė Jamie Oliver. Tačiau, manau, kad tavo dėka, šiandien vakarienė buvo kitokia negu „dažniausiai“ (negaliu sakyti visada, bo pakankamai dažnai valgome ką nors naujo).

Šįvakar žingsniavom iki artimiausio Morrison’o, kuris turi savo žuvies skyrių. Žmona pusvalanduką pirštais baksonojo midijas ir tikrino ar jos užsidaro. Tada susipirkę reikiamus ingridientus (atsiprašau, bet receptas tai ne iš tavo knygos – tačiau, turi pilną teisę jaustis laimingu – bo, įkvėpėjas, tai tikrai tu), pasukome link namų. Pakeliui namo, užsukome į vietinę vyno parduotuvę, kurioje pardavėjas (spėju, jam dar tolokai iki someljė, tačiau) nuoširdžiai mums patarinėjo, koks vynas labiausiai tiktų prie midijų. Vėlgi butelis nekainavo milijono, tačiau prie galutinio rezultato labai tiko.

Kam, bandyti apibūtinti vakarienę tiktai žodžiais, jeigu galima pabandyti tiesiog parodyti (ko beje, prisiminus knygą, nepastebėjau nė karto, kad trūksta paveiksliukų, kol neperskaičiau kitų žmonių atsiliepimų apie knygą):

  • ką tik iš parduotuvės, ruošiamės gamint…
  • Preparation for dinner

  • praėjus pusvalandukui, vakarienė paruošta…
  • praėjus penkioms minutėms, vakarienės nebėra…
  • 5 minutes later

Skaitydamas apie maisto ir vyno derinimą, vėlgi galvojau, kad Pauliau, po n-metų praleistų Italijoje, Jūs tiesiog tapote snobu. Tačiau, valgydamas antrą kartą (pirmą kartą dar studentu būnant, teko paragauti midijų Paryžiuje, ir man tada pasirodė labai „neskanu“ – dabar, perskaitęs knygą, nusprendžiau, kad nei „skanu“, nei „neskanu“ tiesiog negali būti – kiekvieną proga pavalgyti turi būti kaip pamoka) midijas, pasijutau kaip devintam dangui. Ir vynas (velniai žino ten ar geras jis, ar nelabai, sąžinės nuo to per daug neskauda) prie maisto tiko labai… tik kai jau viską suvalgėm, ir dar liko vyno porą taurių – tada vynas jau buvo rūgštesnis.

O jeigu trumpiau, tai norėjau pasakyti, kad – pirma, Pauliau, Jūsų knyga yra pirmoji mano perskaityta knyga šiais metais. Taigi, respect. O antra, tai, jei kada būsite netoli Kembridžo, Anglijoj ir alkanas, tai prasineškit – padarysiu vakarienę. Gal netokią „gurmė“-išką, gal labiau „gurmanišką“, bet pažadu, per daug nei kečiupo, nei majonezo, tikrai nebus… Už 10 įdomiai praleistų vakarų, tai turbūt mažiausiai, ką aš galiu padaryti.

Ačiū.

Apie knygas…

Books

Pradėjau skaityti Pauliaus Jurkevičiaus knygą „Staltiesės ritmu“. Pirmu prisėdimu suskaičiau pirmąjį skyrių (tai 53 puslapiai, vadinasi knyga susiskaitys greičiau negu per savaitę – o tai jau savaime didelis pliusas knygai). Trumpai tariant patiko… Tačiau, pastebėjau, kad nebepasitikiu knygomis. T.y. seniau lengva būdavo pačiam sau pasakyti „taigi juodu ant balto parašyta, kaip gali būti neteisybė?“. O dabar…

O dabar skaitau, ir gūglinu. Kas tie gurmanai? Kas tos gurmės? Kur ta Lavazza kavos mokykla? Iš kur kilo frazė „Gero Apetito“? Kodėl parmezano sūris nužudo žuvies skonį?

Iš vienos pusės, būtų labai lengva skaityti ir „priimti“ žinias. Iš kitos pusės kartais mane erzina žmonės, kurie savo pokalbius (ar ginčus) grindžia faktais, kurių aš nežinau. Taigi, Pauliau, skaitau tavo įdomią knygą, ir tikrinu tavo faktus….