Apie laukimą

sophie le giraffe

Jau greitai savaitgalis. Ne, nėra taip, kad visada laukiu savaitgalių. Dažniausiai net nepastebiu, kaip jie atbėga. Taip ir dinsta savaitės, mėnesiai, metai. Tačiau šįkart jo laukiu. Laukio kaip atvykstančio gero draugo, kurio nemačiau ilgus metus.

Kęstuk, kada užsuksi į svečius?

Laukiu, nes šįkart savaitgalis man prasidės truputuką ankščiau – penktadienį. Laukiu, nes kai visi dar tik kelsis ir ruošis keliauti į darbą, aš sėdėsiu traukinyje ir rašysiu į savo juodą moleskin knygutę. Rašysiu apie būsimus nuotykius – apie šokoladą, makarūnsus, varlių kojas, apie naujas gatves, bažnyčias ir muziejus, apie metro, autobusus ir žmones. Rašysiu apie Paryžių, kuriame labai seniai jau nebuvau, ir kuris manęs turbūt laukia taip pat išsiilgęs, kaip aš jo.

Savaitgalį važiuosim į Paryžių. Nupirkti Ievutei sophie le giraffe.

Atostogų planavimas. Geek’iškai.

TripIt. Planuojam.

Vakar (prieš miegą) žiūriu i TripIt programikę (skaičiuodamas kiek liko dienų iki atostogų) ant telefono ir mąstau – kažkas čia negerai – nuo kada 26 diena yra pirmadienis?

Taigi aš atostogų pasiėmiau iki 26/11/2012 – sekmadienio. Net viską suplanavau su assumption’u, kad 26 – sekmadienis (čia turiu omenyje mašinos nuomą, taksi iškvietimą, nuėjimą į teatrą, cepelinų apsivalgymą, grįžimą į Plungę, grįžimą į oro uostą ir t.t.). O dabar TripIt’as rodo, kad į UK mes grįžtame pirmdienį, o į darbą aš grįžtu antradienį. Kodėl???

Na ką, reikės keletą email’ų parašyt, kad truputuką pastumdyt esamus planus. Mąstant optimistiškai – mano atostogos ką tik pailgėjo viena diena. Yey!

Tingus šeštadienis

Sleeping cats

Šeštadienį nusprendžiau pailsėt. T.y. dar penktadienio vakare nusprendžiau (prieš guldamas į lovą) pailsėt. Tai šeštadienio rytą (kokia 12 valandą) išlydėjau savo mergaitę į Charity Shop’ą (pamodamas ranka), apsikabinau pagalvę, ir įsijungiau ipad’ą. Pažiūrėjau keletą laidų:

  • Gordon Ramsay’s Ultimate Cookery Course (Channel 4) – įdomiai visai. Kai žiūri, kaip Gordon’as gamina, tai atrodo labai skaniai. Nors, kiek teko pačiam išbandyt (kokius 4 receptus), tai… nesigaudavo labai gerai. Aišku, visada galima sakyt, kad mano rankos kreivos, ir nesigauna nes nemoku… bet tarkim, jeigu paimtume Jamie Oliver’io receptus – tai pastoviai gaunasi labai skaniai…. O šiaip, nuspendžiau Gordon’ui duoti dar šansą ir pabandysiu dar keletą receptų (būtent iš šitos laidos, kurios pažiūrėjau net penkis epizodus).
  • The Great British Bake Off (BBC) – šiaip, jeigu kalbėt apie kokio nors pyrago kepimą, iškart sakyčiau – kad mūsų orkaitė prasta, kad neturim gero mikserio (nors dabar jau lyg ir turim), kad mano mergaitei gaunasi skaniau, ir t.t. Susigalvočiau labai daug priežasčių, dėl ko man dar ko nors kepti nereikia. Iš kitos pusės… pažiūrėjęs keletą The Great British Bake Off laidų, visai norėčiau ir aš ką nors iškept. Bo, jeigu JIE gali, tai ko aš negaliu? 🙂 Evelina, nori torto?
  • China on Four Wheels (BBC) – čia bežiūrėdamas laidas apie maisto gaminimą truputuką išalkau, bet kadangi buvau nusprendęs pailsėti, tai nebuvo noro eiti į virtuvę, ką nors gaminti. Laukiau grįžtant savo mergaitės, ir kad negalvot per daug apie maistą, pažiūrėjau porą laidų apie Kiniją. Pagrindinė man užstrigusi žinutė – jeigu kinai nepradės važinėt elektro-automobiliai, tai po 20 metų, dabartinis globalinis atšilimas mums atrodys kaip zuikio dainos…

Vakarop grįžo mergaitė nešina pilnu glėbiu vaisių. Tai (truputuką užkandę), sušokom abu į lovą, ir įnikom į ipad’ą kartu. Taip ir pra-ilsėjau visą šeštadienį lovoje.

Apie atostogas

Ryanair
Įrašo pavadinimas Apie atostogas, kai paskirta kategorija apie darbą. Žodžium, darbų (visokių) yra labai daug. Va, mano mergaitė sėdi susiraičius sofoj, žaidžia kažkokį žaidimą (truputuką susiraukus, kad aš dėmesio neskiriu, nors arbatos kai padariau, nusišypsojo), o aš planuoju darbus – ką būtina padaryti rytoj, ką buvo būtina padaryti šiandien, ir ką reikėjo padaryti vakar! (jeigu naudočiau paprastą todo sąrašą, tai jau galėčiau knygą išleisti)

Apsikasęs tarp įvairių planų, bešokinėdamas tarp Chrome langų, įšokau į Ryanair ir prigriebiau porą bilietų į LT (05/07/2012 – 17/07/2012). O taip! Reikia truputuką pailsėt… Kol kas jokių tikslių planų neturim. Reikėtų tik – pavalgyt blynų pas močiutę (Arūnai už?), pasibūt pas Reginą, pasveikint mamą su gimtadieniu (kokie pageidavimai? :), apvalgyt mergaitės mamuką (ir vėl), pabraidyti po Baltijos jūra, pasigauti lietuvišką slogą ir iškart su Trejom Devyneriom ją išgydyt, papietaut Šturmų Švytury, išsikept (o gal net pačiam pasidaryt) šašlykų iešmą,  aplankyt Kauną, Klaipėdą, Palangą, Rotinėnus, Kūbakius ir gal dar Vilnių, ir dar nuveikt ką nors įdomesnio…

Tuoj eisiu gūglint „ką veikti Lietuvoje“.

NAV TechDays Įspūdžiai (arba tiksliau – atostogos prasideda!)

30/09/2011 18:00 Ką gi. Pagaliau baigėsi mano pirmoji konferencija! Labai daug įdomių techninių dalykų sužinojau, ir labai daug draugiškų letenų paspaudžiau. Paskutinė „session“ buvo profesoriaus Richard Wiseman – lucky teorijos ieškotojo – paskaita. Čia tas juokingas dėdė, kuris parašė „59 sekundės“ knygą. Aš kaip visada, priskirčiau savo prie lucky žmonių kategorijos…

Platform 5, Friday evening, Amsterdam Central

Po konferencijos mūsų keliai su kolegom išsiskyrė – vienas atgal į Angliją, kitas dar po Antverpeną trumpam pasimalti, o aš… į traukinių stotį ir važiuoju aplankyti kolegos į Olandiją. Kol kas planas aiškus – nuo Amsterdam Central iki Roosendall stoties, o tada peršokti į kitą traukinį ir iki Ede-Wageningen.

O belaukiant traukinio (ir prisimenant konferenciją) reikėtų užrašyti dar šviežius prisiminimus. Tiesiog geniali idėja daryti konferenciją kino teatre – kėdės super patogios, ekranas super didelis, gardas super aiškus. Kas įdomiausia (ir turbūt didžiausias konferencijos minusas) – tai laptopų visai nereikėjo. T.y. net nebuvo kur jų pasijungt. Per pertraukėles aišku buvo galima nueiti iki surfing kampelio ir pasidžiaugti internetu. Tačiau, šiaip visi geek’ai sėdėjo su šviežiom (iš konferencijos gautom) užrašų knygutėm (ir mibuso.com tušinukais – kaip paprasta nudžiuginti geek’us) ir viską intensyviai užsirašinėjo. Spėju dabar ranka skaudės visą savaitę…

30/09/2011 19:00 Įsibroviau (tiesiogine to žodžio prasme, lipdamas per galvas) į traukinį. Ką galiu pasakyti? Visur čia (tiek tramvajuj, tiek traukiny, tiek metro – mažai vietos! Būčiau nors kiek storesnis, reikėtų pėsčiom vaikščiot.

30/09/2011 19:45 Nesuprantu aš tų belgų/olandų. Bilietą pirkau interntu. Praktiškai (be barkodo) ant jo nieko padoraus neužrašyta (arba užrašyta belgiškai), tai realiai nežinau čia tikras bilietas (bo spausdinau tai pats) ar tik bilieto patvirtinimas. Tai, ant bilieto parašyta Roosendaal to Ede-Wageningen. Išlipu Roosendaal ir ieškau kur toliau važiuot. Informacijos aplinkui nulis (arba nemoku rast). Pagaliau nuėjau iki informacijos kur laužyta anglų kalba (na, gerai gerai… pakankamai gera anlgų kalba, tiesiog aš jau beveik piktas) man sako „važiuok iki Roterdamo, o tada jau žiūrėk iš ten kaip toliau“. Nice! Tai įšokau dabar į dviaukštį traukinį (omg, omg, jaučiuos kaip mažas vaikas, pas mus Anglijoj tokių nėra) ir riedu toliau.

O už lango tempsta.

Rotterdam Central Station

30/09/2011 20:50 Rotterdam Central. Eilinį kartą jaučiuosi, kad truputį nesigaudau (tik šįkart jau Olandijoj, o ne Belgijoj). Vėl atradau informacijos centrą, susiradau reikiamą platformą ir važiuoju toliau. Dar gera valanda iki tikslo (net kolega jau siunčia sms’us klausdamas kur paklydau).

O Roterdamo stotyje žmonių milijonas. Pasijutau kaip į Londoną grįžęs. Tik kad visi šneka paukščių kalba. Nors iš kitos pusės, visi traukinių stoties darbuotojai (kuriuos teko užkalbint) šnekėjo labai gražia anglų kalba.

Iphone’as be interneto tampa paprastu telefonu. Kokia nesąmonė! Bet nors paskambinti galima…

30/09/2011 21:10 Traukinys sustojo Rotterdam Alexander stotyje. Pagal mano atspausdintą popieriuką jis čia sustoti neturėjo! Spėju mano nuotykiai dar nesibaigė… Pirma mintis – turbūt važiuoju ne į tą pusę?

30/09/2011 21:20 Pagaliau! Pirmasis mano sutiktas konduktorius šį savaitgalį. Paėmė mano bilietą, pažiūrėjo į mane, kažką pasakė savo kalba, atidavė man popierių atgal, ir nuėjo toliau. Vadinasi, tikras! 

SSN Bochum Dahlhausen Expres

30/09/2011 21:45 Dar vienas (neplanuotas!) persėdimas. Šįkart nors ir bėgau, nespėjau į reikiamą traukinį. Užstrigau keliom minutėm Utrecth-Central stotyje. Pradedu galvot, kad man kaip ir sesei, dviejų valandų kelionė užsitęs iki aštuonių…

….

Vargais negalais (turbūt apie 23:00) atsidūriau reikiamoj vietoj, kur mane pasiėmė kolega. O tada į vietinį pub’ą šiek tiek alaus… pasikalbėt… dar alaus… tada namo… pasikalbėt ir dar alaus. Kaip man namuose reikėtų turėti balkoną! Laikyčiau ir aš dėžę alaus ten. Just in case…

Antra diena. Pradžia.

NAV TechDays 2011 - Energy Drink

Įkalam custom-made energetinio gėrimo (šįkart atsibudęs jau suvokiau, kad esu viešbuty), susipakuojam daiktus, ir keliaujam pusryčiaut. Laukia dar viena labai įdomi konferencijos diena.

Kolega, Andriau, aš vakarop pas jus į svečius užsuksiu? 🙂 (tik dar nežinau kaip)

NAV TechDays 2011 – 1 diena.

TomasZ @ NAV TechDays 2011

Atsikėliau šeštą valandą ryto (čia Anglijos laiku, tai kokios penkios). Atsimerkiu – dar tamsu. Bandau susigaudyt, kur esu (čia tik studentavimo laikais taip būdavo). Suvokiu, kad viešbuty… Antverpene… Belgijoj. Šoku iš lovos, greitai į dušą ir pusryčiaut su kolega.

„Viešbučio pusryčiai“ reiškia, kad stovi dešrų kalnai, duonos ir arbatos. Ir darykis sumuštinių kiek nori… tai sukirtau keletą. Iškaliau juodos kavos, ir su kolega išsikvietėm taksi, kad pemetėtų iki konferecijos (pasirodo, čia visai netoli – ale mažas tas Antverpenas – būtume galėję ir su laidabraukiu palėkt).

O pati diena… tai buvo įspūdinga. Man rodos, aš vėl įsimyliu Navision’ą iš naujo. Turėjau keturias sesijas, iš kurių apie tris net kalbėt negaliu (pasirašėm NDA), kol naujos Navision versijos neišleis. Ale, šaunūs vyrai dirbantys Microsoft’e. Būtų smagu ir man kada su jais padirbėt…

Po dienos „užsiėmimų“ vakarop visi patraukėm į „vyno“ vakarą. Basically, iškali taurę vyno ir eini su kuom nors susipažint. Iškali antrą taurę vyno, ir eini dar su kuom nors susipažint. Paspaudžiau leteną keliems Navision’o vilkams! Netgi su pora rusiškai šnekėjaus (čia, jeigu ką… kad laisvai rusiškai kalbėt pradėčiau, reikias bent kelių pintų alaus išgert)!!! Taip pat su porą šaunių lietuvių susipažinau! Ale, mažas tas Navision pasaulis.

Po konferencijos, su kolega šokom į troleibusą, ir parskridom link Antverpeno centro. Eeeeeeaaassssyyyyy… Mažiukas tas Antverpenas. Negaliu sulaukt rytojaus… antra diena.

If you are passionate about Microsoft Dynamics NAV, then you need to be at NAV TechDays 2011.

Hello, Antwerp!

MAKE IT HAPPEN @ SCHIPHOL AIRPORT : Amsterdam, The Netherlands : OBSERVATION : SEE : FEEL : Experience and FLY : Enjoy! :)

Taigi… šiandien atskridom į Antverpeną (su kolega). Visų pirma, tai kai yra smagumas skristi su Air France – davė net du sumuštinius ir kavos puoduką nemokamai (kai yra lengva padaryti tūlą Lietuvį laimingą, a?). Iki Antverpeno skridom arba labai žemai, arba buvo labai geras oras… t.y. visą valandą žiūrėjau persilenkęs per langą ir grožėjausi vaizdais – tai pievomis ir kalnais, tai vandens telkmėmis, tai… vos ne tai kad Civilizations žaistum, kur pažiūri, ten irigation padaryta, railways ištiesta, road išasfaltuota, nice! I like!

Iš oro uosto iki viešbučio nuskridom su taksi per kokią penkioliką minučių. Ir tada… su kolega greitai išpakavę savo kostiumus (kurio, aš jau keturis metus gyvendamas UK neuždirbau), pasukome link miesto. Pub crawl!

– Kur einam?
– O koks skirtumas? Vis tiek nežinome, ką norime pamatyti… einam bet kur.

Taip ir pasukome, BET KUR. Einant į BET KUR radome keletą pub’ų… China Town, Korean Town, ir dar daug visko. Bet svarbiausia, radome keletą pub’ų… belgišką, airišką, šveicarišką… ir visur iškalėm po pintą (nors, belgai pintų tai neturi… tik Airiškam pub’e). Tada dar užsukom, į Boston Steaks pavalgyt vakarienės (kur beje, sukirtau didžiulę, ir labai skanią porciją „Brussels Seafood Platter“) ir patraukėm atgal link Irish Pub žiūrėt futbolo. Arsenal (mano kolegos favourite team) laimėjom prieš ispanus (berods) 2-1. Ta proga, išgėrėm dar po bokalą, ir pasukom link viešbučio…. Atrodo per dieną nuėjom taip toli, o pasirodo nuo Irish Pub iki namų tik penkios minutės kelio.

O ryt… jau į konferenciją. Gerai, nešu atiduot „UK“ adapterį kolegai, bo… pats tai nepagalvojau, kad Belgijoj rozetės tai (kaip Lietuvoj) normalios. Iki!

Trumpos atostogos…

Rytoj išskrendu trumpam iki Belgijos. Paskui trumpam į Olandiją. Ir grįžtu namo iš Vokietijos. Nusimato puikus (pilnas Dynamics NAV ir alaus (žmona, neskaityk mano blogo!)) savaitgalis.

Ta proga, paskutines dvi dienas (pirmadienį, antradienį) atostogauju… ir būnu namuose kartu su savo mergaite. O tai reiškia… kad gaminam valgyt!

Sweetcorn fritters with tomatoes and halloumiFig and thyme tartMaking pizzaPizzaExperimenting with red crepes and eggBeetroot Crepes

Ai, dar joa… gavau gimtadieniui dovanų – Džeimiaus knygą apie Ispaniją (ir dar kelias įdomesnes kulinarines šalis – Jamie Does…). Tai ką, vėl valgysim? Kas į svečius?

A, sakiau, kad turiu geriausią žmoną pasauly? Ne, deimantų vis tiek neparvešiu!

Po atostogų… karštos sriubos!

Pagaliau namuose… nors prieš dvi savaites atrodė, kad irgi važiuojame į namus. Vadinasi, arba namų neturime visai, arba jau turime daugiau negu vienus. Visiems, kurie tapo mūsų nuostabių (nors ir trumpų) atostogų dalimi, norėčiau pasakyti didelį AČIŪ! Jeigu bus noro (ir laiko), pabandysiu vėliau aprašyti kaip mums sekėsi ilsėtis Lietuvoje… na, o šįvakar jau laikas ruoštis rytojui – atgal į (tik niekam nesakykit) pasiilgtą darbą. Lyginau marškinius, ir valiausi batus, net šypsodamasis iš laimės.

Parskristi į Angliją, kur 15 laipsnių šilumos (kai leidomės), iš Lietuvos kur apie 30 laipsnių šilumos (kai sode kepėm vištieną ant žarijų) buvo keista… Pirmas dalykas ką pastebėjome grįžę „kaip gera grįžti į sutvarkytus namus… wife, your idea was brilliant!„. Antras dalykas – oi, kaip čia šalta… kur mūsų kaldra?

Ryte žmona prabudus garsiai nusikosėjo, ir tyliai prasitarė, kad skauda galvą… bandžiau reikalą taisyti su iš lietuvos pargabenta arbata (ir močiutės padovanotu bitnerio balzamu). Tačiau mačiau, kad reikalai taip sparčiai negerėjo, kaip turėtų… (o lagamine dar gulėjo vienas prietaisas, kurį knietėjo rankos išbandyti – mikseris/liquidiser/belekokiatrinantimalantirankojetelpantimašina). Taigi, kibome į variantą numeris du – sriuba. Greitai praverčiau porą žurnalų, ir porą Džeimiaus knygų (tai negi, darysi kokią nors „bandytą“ sriubą? reikia išsirinkti naują, kol žmona nemato) ir išsirinkau: „Sweet Potatoe and Chorizo Soup“ receptą. Tokio aštroko ir skanaus gėrio seniai bevalgiau! Nors ne, meluoju… valgiau gi čili sriubos Radviliškyje! Bet čia, jau visai kita istorija.

Sweet Potatoe and Chorize Soup

Ką tik žmona pakėlė galvą (nuo savo kompiuterio), pažiūrėjo į mane (sėdinti prie savo kompiuterio), ir pasakė „o aš galvojau, kad tu man arbatos padarei?…“ 🙂

Atostogos

London Under Construction

Šįkart į atostogas su savim kartu pasiėmiau iphone’ą (tai, labai daug nuotraukų stovi Tomas nulenkęs galvą ir maigantis telefono ekraną). Ne dėl to, kad būčiau pasiekiamas (bo, telefono „skambinimo“ paskirčiai nelabai ir tenaudoju), bet kad galėčiau greitai „užregistruot“ akimirkas (ir vėliau prisiminčiau ką nuveikėme).

O nuveikėme daug! Su kolegos lenkiška mašina (ir beveik miegančiu, nusikalusiu, kolega) labai greitai nulėkėme iki oro uosto, grįžtant porą „ratų“ pasukome ne ten, bet čia todėl, kad aš bandžiau sureguliuot navigaviją lenkų kalba, namuose pasitikome naujavedžius su putojančiu vynu, „congratulations“ siena ir itališkos mėsos rinkiniu (kurio didžiąją dalį turbūt patys ir suvalgėm), gavom keletą manijų (šokaladukų), kurios irgi kažkaip paslaptingai labai greitai dingo, ir dar kitokio LIETUVIŠKO gėrio, taip pat pabandėme visai skanios bjaurybės „RIGA BALZAMS“ (su kuom šitą gėrį, stovintį šaldytuve reikės pribaigti, nežinau), išmiegojom pusiau ant žemės pusiau ant pripūsto čiužinio, prisiragavome visokių japoniškų, ukrainietiškų, itališkų skanumynų greenwich turguje (po to teko apsilankyt nacionalinio jūrų muziejaus tualetuose), stebėjome saulės „juodąsias“ dėmes per teleskopą karališkojoj grinvičo observatorijoje, apėjome ratą apie London ir Tower tiltus, užlipome 311 laiptelių į Monument bokštą (nusileidę, už tai net gavome diplomą!), išgėrėme porą pintų alaus Fuller’s pub’e, tada dar porą kitokių rūšių „The Barrow Boy and Banker“ pub’e, pasivaidenome prie Bin Ben laikrodžio (pakeliui, McDonalds prigriebiau burgeriuką), ir per St. James parką praėję prisėdome pailsėti Trafalgar Square aikštėje (kurioje į fontaną jaunimas įmetė dvi merginas! gerai, kad ne mūsiškes), atgavę jėgas patraukėme link dar vieno pub’o (netyčia, teko patikrinti du gėjų pub’us, kol suradom trečią „straight“ pub’ą) „The Harp“, kuriame išlenkėme dar po bokalą, Londone traffic’e vijomės važiuojančią mašiną, ir pasiviję sušokome į ją (mašinai vis dar važiuojant), susitikome su draugų draugu, ir „beveik“ apturėjome turistinę kelione su mašina aplink Londoną, tik kažkaip labai greitai mašina pavargo ir pridusus buvo palikta kelio pakrašty), nuoskaudą dėl sugedusios mašinos nuraminome vėlgi pub’e – The Volunteer Pub – šįkart ragaudami čekišką alų, išsimiegojom šįkart jau lovoj (kas lovoj, o kas ant žemės),  prisivažinėjome su traukiniais (tiek į Londoną, tiek į Kembridžą), prisišopinome (mostly, merginos, bet ką čia su žmonom padarysi… jeigu šopinasi, vadinasi reikia? – kokia graži suknelę… ir tik £276?!), prisivalgėme dieviškai skanių Chocolat Chocolat ledų, suremontavome (čia, jūs remontuojat, aš žiūriu) mūsų sulūžusią lovą, apvaikščiojome Royston’o charity parduotuves, išragavome įvairių jūros gėrybių (kai kurių net pavadinimų nežinojau), išgėrėme porą butelių labai skanaus balto vyno, pasidarėme dar vieną alaus degustaciją namuose (kaktusai ir imbieras aluje nėra tokia brilliant idėja, tačiau baltojo arklio legendos „Košmaras“ paliko įspūdį), dar kartelį apsišopinome, suvalgėme brangių (bet labai skanių) sumuštinių su TRULY ORGANIC ingridientais, apsikabinome atsisveikinant, ir nusprendėme, kad kokias nors atostogas vėl būtų gerai susiorganizuoti…

Atrodo tokios trumpos atostogos (truputį ilgesnis savaitgalis nei įprasta), tačiau tiek daug įspūdžių ir  „pirmų“ kartų. Ačiū atostogavusiems kartu!