Moscow Ballet @ Cambridge Corn Exchange – Nutcracker

Šeštadienio vakarą ėjom į baletą. Nepamenu, ar kada esu buvęs balete. Dabar jau tikrai būsiu buvęs. Esu buvęs. Žiūrėjom Maksvos baleto Spragtuką. Nežiūrint į tai, kad sėdėti buvo labai nepatogu (tiek šiknos atžvilgiu – nepatogios kėdės, tiek nugaros atžvilgiu – reikėjo persikreipus žiūrėt, bo prieš mane sėdėjo mergina su tokiu gigantišku plauku kuodu), pats įspūdis buvo visai nieko. Merginos truputuką perdžiūvusios (nors, viena buvo putlesnė), o vaikinų su labiau aptemptom kelnėm tai tikrai nesu matęs. Tačiau ką jie sugeba padaryti – įspūdinga.

Aišku, jeigu suvokčiau kaip tai sunku ir kiek reikia įdėt darbo, turbūt atrodytų dar įspūdingiau. O dabar, tiesiog gražu. Panašiai kaip valgant, kad būna, kai nueini į restoraną. Jeigu kokį geresnį, valgai ir galvoji – omg, omg, omg, aš taip tikrai nepadaryčiau. Arba, jeigu kokiam paprastesniam, valgai ir galvoji – skanu, nieko tokio, bet aš gal ir skaniau pasidaryčiau. Tai su baletu buvo truputuką kitaip – gražu, pats tikrai nepadaryčiau (ir net nebandyčiau daryt), bet ar norėčiau dažniau apsilankyt? Gal. Nežinau. Patiko, bet… taip, angliškai išsireiškus – so so.

Aišku, mes dar patį vakarą padarėm labai gerą, prieš pat pasirodymą užsukdami į Meat & Bread (sukirtom roastintos kiaulienos sumuštinį, ir paragavom “Neck Oil” IPA alaus) ir aplankydami The Pint Shop (paragavau labai smoky “Dirty Stop Out” stout). Super.

Alaus? Taigi penktadienis!

Guiness x 2

Nors oficialiai mano darbo savaitė buvai labai trumpa (bo, pirmadienį ir antradienį kaip ir atostogavau – t.y. švenčiau savo mergaitės diplomo įteikimą), realiai atrodė, kad ofise užstrigę sėdim gerus metus…

Dėl to, kolegos pasiūlymas per skype’ą:

– nenori i karalienes galva po pinta alaus susiversti?
– tai butu gerai

buvo priimtas labai maloniai. Išlenkėm po bokalą alaus (stovėdami lauke – bo jau greitai turbūt nebeišeis lauke alų gerti… artėja ruduo), truputuką pasikalbėjom, ir išdūmiau namo.

Pėdindamas iki traukinių stoties (bo savo autobuso taip ir nesulaukiau) aš mąsčiau – ką reikės daryti, kai po darbo pradės greitai tempti? Tada lauke išlenkt po pintą alaus bus sunkiau.

Apie karą… ir emigrantus

Šiandien po darbo su keletu kolegų patraukėm link artimiausio pub’o. Pub’as toks biški didesnis. Turbūt kažkada ten buvo paštas ar bankas… o dabar tokia didelė erdvė kaip tik tinkama miesto bankininkams įkalt alaus. Na, aš ne bankinininkas, bet kadangi dirbame šalia bankininkų… ir trumpai tariant, parduodame programinę įrangą kai kuriems bankinininkams, tai kodėl neprisijungus prie jų pub’o.

O šiaip, išlenkėm porą alaus ir išsiskirstėm. Smagumai prasidėjo namuose, kai keletą plytų pro langą įskrido. Kadangi aš miegojau tai nelabai ir supratau kas ten įvyko. Ar tai truputį išlenkusį kaimyną paaugliai vijosi nuo pub’o iki namų, ar tai emigrantų anglų jaunimas nemėgsta… bet faktas tame, kad porą plytų ramiai sau guli virtuvėj ant grindų, laukutinės durys sulaužytos, policininkai virtuvėj krapšto galvą ir šneka apie “two ladies sleeping…”.

Tipo laikas ieškot naujo buto? :)

Blogos naujienos – pagaliau krizė palietė ir mane

Šįryt darbe pasitiko mane kolegos klausimas:

– Did you know?

– What?

– The pub downstairs…

– Yes?

– So, you didn’t know?

– What??

– It’s closing today… we are heading for a pint or two after work.

Bevartodami po paskutinę pintą alaus šiame pub’e nusprendėme, kad turbūt po kurio laiko toje pačioje vietoje atsidarys dar geresnis pub’as. Tik tada turbūt viskas bus ganėtinai brangiau (bo, dabartinis užsidaro dėlto, kad pakėlė nuomos kainas)… Krizė, o ne kitaip.

O kalbant apie darbus – ateinantis porą mėnesių nusimato labai sėkmingų ir darbingų. Implementinsim 2009 metų navision’ą, išnaudosim visaip kaip naujuosius (kam nauji, kam ne?) webservisus, ir apsrkitai, programinsim išsijuosę.

What is the best beer?

London Pride Beer

Vakar su kolegomis buvome pub’e atsigerti alaus ir išlydėti mus paliekančio kolegos. Ta proga teko paragauti kokių penkių skirtingų rūšių alaus. O kai pradėjom diskutuot, kuris alus geriausias, tai… aišku, kad lietuviškas?

O šiaip trumpi pastebėjimai apie alų ir anglus:

  • London Pride alus primena HBH Juozo alų (švelnus kavos skonis)
  • Londone tokie “social” alaus išgėrimai yra labiau networking’as negu išgėrimas. Griebi į rankas pintą alaus ir eini prie poros kolegų, pabendrauji, palieki kolegas ramybėje ir eini prie kitų kolegų. Kadangi žmonių belekiek, tai kalbėtis su visais nelabai išeina – tenka bendrauti mažomis grupelėmis. Tačiau tos grupelės būna suformuojamos iš naujo kas keletą minučių. O ir pokalbį lengviausia pradėti su nepažįstamais kolegų kolegomis: “Hi, we haven’t met yet. My name is Tomas” ir tada truputukas small talk’o.
  • Anglai išlenkę porą pintų alaus tampa žymiai sukalbamesni.
  • Po poros pintų alaus kolegos kažkaip labai įtaigai tvirtina, kad esu pirmas toks entuziastingas kolega jų tarpe. Kas būtų tikrai smagiau išgirst iš blaivių kolegų, bet kai pačio rankose London Pride, tai… gerai ir taip.
  • Sprendžiant iš visų pokalbių tolimesnės mano studijos turėtų būti susietos su business instead of IT.

Post from: Aš Esu Lietuvis