in apie alų, apie baletą

Moscow Ballet @ Cambridge Corn Exchange – Nutcracker

Šeštadienio vakarą ėjom į baletą. Nepamenu, ar kada esu buvęs balete. Dabar jau tikrai būsiu buvęs. Esu buvęs. Žiūrėjom Maksvos baleto Spragtuką. Nežiūrint į tai, kad sėdėti buvo labai nepatogu (tiek šiknos atžvilgiu – nepatogios kėdės, tiek nugaros atžvilgiu – reikėjo persikreipus žiūrėt, bo prieš mane sėdėjo mergina su tokiu gigantišku plauku kuodu), pats įspūdis buvo visai nieko. Merginos truputuką perdžiūvusios (nors, viena buvo putlesnė), o vaikinų su labiau aptemptom kelnėm tai tikrai nesu matęs. Tačiau ką jie sugeba padaryti – įspūdinga.

Aišku, jeigu suvokčiau kaip tai sunku ir kiek reikia įdėt darbo, turbūt atrodytų dar įspūdingiau. O dabar, tiesiog gražu. Panašiai kaip valgant, kad būna, kai nueini į restoraną. Jeigu kokį geresnį, valgai ir galvoji – omg, omg, omg, aš taip tikrai nepadaryčiau. Arba, jeigu kokiam paprastesniam, valgai ir galvoji – skanu, nieko tokio, bet aš gal ir skaniau pasidaryčiau. Tai su baletu buvo truputuką kitaip – gražu, pats tikrai nepadaryčiau (ir net nebandyčiau daryt), bet ar norėčiau dažniau apsilankyt? Gal. Nežinau. Patiko, bet… taip, angliškai išsireiškus – so so.

Aišku, mes dar patį vakarą padarėm labai gerą, prieš pat pasirodymą užsukdami į Meat & Bread (sukirtom roastintos kiaulienos sumuštinį, ir paragavom “Neck Oil” IPA alaus) ir aplankydami The Pint Shop (paragavau labai smoky “Dirty Stop Out” stout). Super.

Write a Comment

Comment