in apie keliones

Keliauti reiškia laukti.

Keliauti reiškia laukti. Tu susidedi viską, ką planuoji vežtis ant lovos. Atisdarai lagaminą. Ir bandai išmąstyt, ko tau tikrai reikės, ir kas nebūtina. Man laukimas prasideda maždaug nuo tos akimirkos, kai uždarai lagaminą. Kad ir kur skubėtum, po to kai uždarai lagaminą, laikas tau nebepriklauso. Taip, tu visada gali pasirinkti vieną kelią ar kitą (sėsti į autobusą ar taksi, lipti į lėktuvą ar traukinį), bet visa kelionės idėja yra – dabar tau teks šiek tiek palaukti. Kartais su nuotykiais, kartais be. Bet laukimas visada išlieka konstanta. Dėl to, geriau su tuo laukimu susitaikyti ir susidraugauti. Ir tada nebežiūrėti į laikrodį, ir negalvoti – damn, gal nespėsiu? Please please please… kad tik spėčiau.

Ryanair. Not.

Sekmadienį palėkiau link Toronto. Tai apie laukimą, ir žiūrėjimą į laikrodį, truputuką suprantu. Kelionė prasidėjo nuo to, kad iš Kembridžo iki oro uosto teko keliauti su replacement autobusu (nes tas, su kuriuo būtų reikėję važiuot, kažkur sugedo pakeliui). Tai sėdam į autobusą ir važiuojam į Heathrow. Ramu. Pabundu prie Stansted’o, ir klausiu vairuotojo – mes vis dar judam link Heathrow? Vairuotojas sako, kad ne. Kad reikia ieškoti kito autobuso ir parodo, į kurią pusę. Žingsniuoju link naujos stoteles, ir pusiau dar miegodamas laukiu. Po kokių penkiolikos minučių atvažiuoja tas pats autobusas ir nuvežą link Heathrow.

Oro uoste, pasižiūriu į laikrodį – liko dar porą valandų. Ramu. Bandau užsiregistruot prie kiosko – denied. Hmn, papračiau pagalbos šalia stovinčios asistentės. Ji, tris kartus bando mane užregistruot – neveikia. Sako, labai atsiprašau, bet tau reikės stoti va į tą eilę – ir parodo į tokią ilgą gyvatę. Sakau – spėsiu? Atsako – tikiuosi 🙂

Stovėdamas eilėje, skaitau pranešimus, kad registracija uždaroma vieną valandą prieš skrydį. Kas ir taip visiems aišku, bet tai reiškia, kad vietoj dviejų valandų turiu vieną. Kažkaip tada žiūrėjimas į laikrodį, ir greitai slenkančias sekundas ir žiūrėjimas į netrumpėjančią eilę, ramumo neprideda. Bet viskas bus gerai.

Lagamina priduodu, ir dokumentus gaunu 5 minutėm prieš užsidarant mūsų skrydžio registracijai. Vienas laukimas baigėsi, tada prasideda kitas. Laukti kol įleis į lėktuvą (čia, AirCanada labai sparčiai prasisuka). Ir tada dar ilgenis laukimas… pats skrydis. Atrodo, ofise dirbdami mes tiek daug treniruojamės sėdėti. Tačiau, sėdėti beveik aštuonias valandas, yra įdomus laiko praleidimo būdas. Bo, tada tenka laukti. Laukti savęs. Laukti kelionės tikslo. Laukti pasikeitimų.

Write a Comment

Comment