in pastebėjimai

Šeštadienis. Su Lenkiškais Koldūnais.

Nuostabus šeštadienis. Prasidėjo labai ilgu ir ramiu rytu. Kai prabundi ir mąstai, kodėl dar neskambėjo žadintuvas. Taigi pavėluosiu į darbą. Na, kodėl neskambėjo žadintuvas, ką, ką ką? Tada atsimerki, pasiimi telefoną ir patikrini kiek valandų. Septynios. Taigi žadintuvas turėjo skambėti prieš penkioliką minučių, o dabar jau turėčiau daryti savo megaitę rytinį espreso kavos puopduką. Kas per nesąmonęs, laikas gi keltis!

Ir tada prisiminiau, kad šiandien šeštadienis, kad į darbus nereikia, kad galiu toliau ramiai miegoti ir apie nieką negalvoti. Taigi, kritau atgal į lovą ir jau, kai ruošiaus vėl ramiai užsnūsti, jaučiu kaip kažkas spiria mane iš lovos ir inkščia – kavos… kavos… kavos… Iš tikrųjų, tas lėtas stūmimas iš lovos turbūt prasidėjo tik už poros valandų, bo kai išropliojau iš lovos ir nuriogliojau iki virtuvės užpilti bialleti kava, pažiūrėjau į laikrodį – geras žingsnis po vienuolikos. Aha… vadinas į turgų šiandien neisim.

You can't decide what to cook with empty stomach. English Breakfast @ Melo.

Padariau kavos ir grįžau į šiltą lovą. Su porą žurnalų ir keliom knygom – taigi reikia išsirinkt, ką daryti valgyti. Gi, mano „budėjimo“ savaitgalis, tai niekur eiti kaip ir negalimme (o jeigu galėtume, tai reikėtų su savim neštis internetą). Taigi, išsirinkom keletą receptų, ir išlėkėm į miestą. Papusryčiauti (kai skanumo būna english breakfast – kuo rečiau valgai, tuo skaniau) ir ingridientų nusipirkti. O tada atgal, į virtuvę – kur ir praleidau visą dieną.

Iš pradžių gaminau koldūnus… Ne, meluoju, iš pradžių ploviau indus. Daug indų. Tiek indų, kad jau pradėjau svajoti apie indų plovimo mašiną. Bet vargais negalais įveikiau. O tada įveikiau ir lenkiškų koldūnų receptą (pierogi with potato, cheese and bacon filling). Kai skanumo! Skaniau negu pas lenkus kavinėj kokioj. Kelis iškepiau, kelis išviriau, ir dar nuostabiausią svogūnų padažą padariau. Net keista, kad mažas būdamas nevalgiau svogūnų. Gi su svogūnais ir su geru gabalu sviesto galima tiek gerų dalykų padaryt – tiesiog gėris virtuvėj, o ne neskanus svogūnas.

Pierogi with potato, cheese and bacon filling. Fried & boiled. Mmmmlovelymmm!

Žodžium, sukirtom pusę koldūnų, o kitą pusę įmetėm į šaldiklį – šaltiems žiemos vakarams, kai tingėsim darytis valgyti, bus galima išsivirti. Ir tada… atsinešėm fotelius į virtuvę (bo čia, nuo gaminimo, žymiai šilčiau negu kituose kambariuose) ir sėdim abudu prie kompiuterių, kaip kokie kompiuterastai. Gerai taip. Ramiai. Beveik kaip ryte. Būtų galima susirangyt į kamuoliuką ir užsnūst apie nieką negalvojant. Taigi šeštadienis.

Write a Comment

Comment