Už kon ten balsavom?

Polling Station.  Vote!

– Už kon ten balsavom? – tai prasidėjo mano blog’o rašymas. Nuėjom su Evelina prabalsuot už naują Royston Police & Crime Commissioner. Kaip jau supratot, kol ėjau link balsavimo būdelės nelabai turėjau supratimo už ką balsuot. Tai Evelina man pravedė trumpą pamokėlę apie vietos politikus… nors šiaip kaip ir balsuot reikėjo ne už politikus. Per pamokėlę nuskambėjo įdomus sakinys – „You know atmosphere is like Nick Clegg. There is something out there, but mostly nothing.“

O kai jau atėjom link balsavimo, tai paklausė vardo, paklausė adreso, ir davė balsavimo biuletenį. Šitaip net Uspakichas laimėti galėtų! Aj, pala… juk kaip ir laimėjo…

Atostogų planavimas. Geek’iškai.

TripIt. Planuojam.

Vakar (prieš miegą) žiūriu i TripIt programikę (skaičiuodamas kiek liko dienų iki atostogų) ant telefono ir mąstau – kažkas čia negerai – nuo kada 26 diena yra pirmadienis?

Taigi aš atostogų pasiėmiau iki 26/11/2012 – sekmadienio. Net viską suplanavau su assumption’u, kad 26 – sekmadienis (čia turiu omenyje mašinos nuomą, taksi iškvietimą, nuėjimą į teatrą, cepelinų apsivalgymą, grįžimą į Plungę, grįžimą į oro uostą ir t.t.). O dabar TripIt’as rodo, kad į UK mes grįžtame pirmdienį, o į darbą aš grįžtu antradienį. Kodėl???

Na ką, reikės keletą email’ų parašyt, kad truputuką pastumdyt esamus planus. Mąstant optimistiškai – mano atostogos ką tik pailgėjo viena diena. Yey!

Žurnalų naikinimo diena

Delicious. Magazine.

Nusprendėme, kad turime per daug žurnalų (čia maisto gaminimui) ir kad reikėtų truputį vietos atlaisvinti knygų lentynoje. Taigi, išrikiavom žurnalus pagal mėnesius ir pradėjome plėšyt receptus, kuriuos dar norėtume išbandyti (o kitus receptus ir šiaip visokias reklamas bus galima išmesti). Taip ir prabėgo geras pusdienis diskutuojant ar jau mūsų krūvelėj per daug vištienos receptų ar dar ne (aišku, aš visada teigiau, kad vištienos receptų nebus per daug). Dabar reikia dar kokią papkę iš amazono progriebt, kuri turėtų dvylika skirsnių ir vėl bus galima kiekvieną mėnesį gaminti pagal įdomesnius receptus.

Benaikindami per porą metų susikaupusių žurnalų krūvą truputuką praalkome, tai kibom į kibibų receptą ir jau eilinį kartą po poros valandų jau buvome gerokai persivalgę!

Kibinų kalnas. Nom nom nom!

Šeštadienis. Su Lenkiškais Koldūnais.

Nuostabus šeštadienis. Prasidėjo labai ilgu ir ramiu rytu. Kai prabundi ir mąstai, kodėl dar neskambėjo žadintuvas. Taigi pavėluosiu į darbą. Na, kodėl neskambėjo žadintuvas, ką, ką ką? Tada atsimerki, pasiimi telefoną ir patikrini kiek valandų. Septynios. Taigi žadintuvas turėjo skambėti prieš penkioliką minučių, o dabar jau turėčiau daryti savo megaitę rytinį espreso kavos puopduką. Kas per nesąmonęs, laikas gi keltis!

Ir tada prisiminiau, kad šiandien šeštadienis, kad į darbus nereikia, kad galiu toliau ramiai miegoti ir apie nieką negalvoti. Taigi, kritau atgal į lovą ir jau, kai ruošiaus vėl ramiai užsnūsti, jaučiu kaip kažkas spiria mane iš lovos ir inkščia – kavos… kavos… kavos… Iš tikrųjų, tas lėtas stūmimas iš lovos turbūt prasidėjo tik už poros valandų, bo kai išropliojau iš lovos ir nuriogliojau iki virtuvės užpilti bialleti kava, pažiūrėjau į laikrodį – geras žingsnis po vienuolikos. Aha… vadinas į turgų šiandien neisim.

You can't decide what to cook with empty stomach. English Breakfast @ Melo.

Padariau kavos ir grįžau į šiltą lovą. Su porą žurnalų ir keliom knygom – taigi reikia išsirinkt, ką daryti valgyti. Gi, mano „budėjimo“ savaitgalis, tai niekur eiti kaip ir negalimme (o jeigu galėtume, tai reikėtų su savim neštis internetą). Taigi, išsirinkom keletą receptų, ir išlėkėm į miestą. Papusryčiauti (kai skanumo būna english breakfast – kuo rečiau valgai, tuo skaniau) ir ingridientų nusipirkti. O tada atgal, į virtuvę – kur ir praleidau visą dieną.

Iš pradžių gaminau koldūnus… Ne, meluoju, iš pradžių ploviau indus. Daug indų. Tiek indų, kad jau pradėjau svajoti apie indų plovimo mašiną. Bet vargais negalais įveikiau. O tada įveikiau ir lenkiškų koldūnų receptą (pierogi with potato, cheese and bacon filling). Kai skanumo! Skaniau negu pas lenkus kavinėj kokioj. Kelis iškepiau, kelis išviriau, ir dar nuostabiausią svogūnų padažą padariau. Net keista, kad mažas būdamas nevalgiau svogūnų. Gi su svogūnais ir su geru gabalu sviesto galima tiek gerų dalykų padaryt – tiesiog gėris virtuvėj, o ne neskanus svogūnas.

Pierogi with potato, cheese and bacon filling. Fried & boiled. Mmmmlovelymmm!

Žodžium, sukirtom pusę koldūnų, o kitą pusę įmetėm į šaldiklį – šaltiems žiemos vakarams, kai tingėsim darytis valgyti, bus galima išsivirti. Ir tada… atsinešėm fotelius į virtuvę (bo čia, nuo gaminimo, žymiai šilčiau negu kituose kambariuose) ir sėdim abudu prie kompiuterių, kaip kokie kompiuterastai. Gerai taip. Ramiai. Beveik kaip ryte. Būtų galima susirangyt į kamuoliuką ir užsnūst apie nieką negalvojant. Taigi šeštadienis.