Vėl apie pirmus kartus… ir košę

Porridge @ The Village Bistro

Mano mergaitė jau ne kartą prašė, kad išvirčiau košės (iš „rolled oats“, lietuviškai turbūt tai būtų avižinė košė). Nors gamint ką nors naujo man visai patinka, kažkaip niekada neužstrigdavau ties kokiu nors košės receptu. Turbūt dėl to, kad skaniausia košė buvo dar daržely – tokia pusiau kieta manų košė su standžiu uogienės kubeliu, kurį būdavo galima gerai įmaišyt į košę. Skanu! Bet pačiam pabandyt niekada nebuvo per didelio noro.

O šiandien mano mergaitė yra „beveik susirgimo“ stadijoje – čia, kai karts nuo karto nusikosėji, guli sofoje susirangęs į kaldrą ir prašai arbatos su trejom devyneriom (bo, reik išsigydyt kol dar nesusirgai) – tai į prašymą išvirt košės nesugebėjau pasakyti „Ne“. Nukėblėbinau iki parduotuvės pieno… bo viso kito (rolled oats) jau kaip ir turėjom. Tada, atsiverčiau Jamie Oliver knygą „Ministry of Food“ ir susiradau „Get Into Porridge“ receptą. Hmn… sukratom avižines kruopas, įpilam pieną, žiupsnelį druskos, užverdam, ir maišom 5-6 minutes kol išverda. Likus porai minučių iki galo, sukratom kokį nors „įdarą“ (šįkart, dėjau bananus, cinamoną, medų, šiek tiek riešutų ir kokoso drožlių). Viso 10 minučių (jeigu skaičiuot dar indų išplovimą)!

Nusprendėm, kad reikės dar pabandyt kokį receptą… bo gavosi labai skaniai (ir greitai). Mano akys krypsta link „porridge with whiskey (for adults only)“… įdomu, kokia košė gautųsi su Jack Daniels?

Tingus šeštadienis

Sleeping cats

Šeštadienį nusprendžiau pailsėt. T.y. dar penktadienio vakare nusprendžiau (prieš guldamas į lovą) pailsėt. Tai šeštadienio rytą (kokia 12 valandą) išlydėjau savo mergaitę į Charity Shop’ą (pamodamas ranka), apsikabinau pagalvę, ir įsijungiau ipad’ą. Pažiūrėjau keletą laidų:

  • Gordon Ramsay’s Ultimate Cookery Course (Channel 4) – įdomiai visai. Kai žiūri, kaip Gordon’as gamina, tai atrodo labai skaniai. Nors, kiek teko pačiam išbandyt (kokius 4 receptus), tai… nesigaudavo labai gerai. Aišku, visada galima sakyt, kad mano rankos kreivos, ir nesigauna nes nemoku… bet tarkim, jeigu paimtume Jamie Oliver’io receptus – tai pastoviai gaunasi labai skaniai…. O šiaip, nuspendžiau Gordon’ui duoti dar šansą ir pabandysiu dar keletą receptų (būtent iš šitos laidos, kurios pažiūrėjau net penkis epizodus).
  • The Great British Bake Off (BBC) – šiaip, jeigu kalbėt apie kokio nors pyrago kepimą, iškart sakyčiau – kad mūsų orkaitė prasta, kad neturim gero mikserio (nors dabar jau lyg ir turim), kad mano mergaitei gaunasi skaniau, ir t.t. Susigalvočiau labai daug priežasčių, dėl ko man dar ko nors kepti nereikia. Iš kitos pusės… pažiūrėjęs keletą The Great British Bake Off laidų, visai norėčiau ir aš ką nors iškept. Bo, jeigu JIE gali, tai ko aš negaliu? 🙂 Evelina, nori torto?
  • China on Four Wheels (BBC) – čia bežiūrėdamas laidas apie maisto gaminimą truputuką išalkau, bet kadangi buvau nusprendęs pailsėti, tai nebuvo noro eiti į virtuvę, ką nors gaminti. Laukiau grįžtant savo mergaitės, ir kad negalvot per daug apie maistą, pažiūrėjau porą laidų apie Kiniją. Pagrindinė man užstrigusi žinutė – jeigu kinai nepradės važinėt elektro-automobiliai, tai po 20 metų, dabartinis globalinis atšilimas mums atrodys kaip zuikio dainos…

Vakarop grįžo mergaitė nešina pilnu glėbiu vaisių. Tai (truputuką užkandę), sušokom abu į lovą, ir įnikom į ipad’ą kartu. Taip ir pra-ilsėjau visą šeštadienį lovoje.

Alaus? Taigi penktadienis!

Guiness x 2

Nors oficialiai mano darbo savaitė buvai labai trumpa (bo, pirmadienį ir antradienį kaip ir atostogavau – t.y. švenčiau savo mergaitės diplomo įteikimą), realiai atrodė, kad ofise užstrigę sėdim gerus metus…

Dėl to, kolegos pasiūlymas per skype’ą:

– nenori i karalienes galva po pinta alaus susiversti?
– tai butu gerai

buvo priimtas labai maloniai. Išlenkėm po bokalą alaus (stovėdami lauke – bo jau greitai turbūt nebeišeis lauke alų gerti… artėja ruduo), truputuką pasikalbėjom, ir išdūmiau namo.

Pėdindamas iki traukinių stoties (bo savo autobuso taip ir nesulaukiau) aš mąsčiau – ką reikės daryti, kai po darbo pradės greitai tempti? Tada lauke išlenkt po pintą alaus bus sunkiau.

Restorane „Pas Zaleckius“

Šeštadienio vakare turėjom biškį svečių (su kažkada seniai dovanotu kuponu pasivaišint restorane „Pas Zaleckius“).

Taigi… kol mano mergaitė ryte šventė „Rugsėjo 1-ąją“ Kembridže, aš kibau į atlapus dulkių siurbliui, ir truputuką apsikuopiau. Vėliau subėgiojau į turgų (šiek tiek daržovių), pasui į parduotuvę (šiek tiek mėsos), ir dar į kitą parduotuvę (šiek tiek Shiitake grybų ir vyno).

Prisižiūrėjęs visokių TV Series apie Masterchef, užsikišau rankšluoštį ant dešinio šono už diržo, užsidėjau mergaitės prijuostę (bo, maniškė jau nusibaigė visai, ir teko atsisveikint), uždariau virtuvės duris, ir kibau į maisto gaminimą.

Pradžiai, visokių nibble’ų užkąst. Karts nuo karto, begaminant, virtuvėj atsirasdavo vyno taurė, kuri greitai ištuštėdavo, bet po keletos minučių, atsirasdavo dar viena).
Pagrindiniam patiekalui pasirinkau jau bandytą (feels like cheating, but…) receptą – wok’e kepti vištienos gabaliukai su čili ir austrių padažu.
O desertui (dar nuo ryto beveik) dariau vanilinių ledų – ir čia tik vienas ingridientas desertui! Kepiau tešloje mirkytus bananų gabaliukus apglaistytus karamele ir apibarstytus sezamo sėklom ir didžiulis šaukštas karamelinių ledų.

Kad ir pačiam gamint reikėjo, bet vakarienę užskaitau.