in apie kirpyklas, pastebėjimai

Tau antakius patrumpinti?

Vakar, po trumpo pasisėdėjimo prie kavos puodukų (ir seilės pavarvinimo į Jamie At Home knygos receptus), užsukau į vietinę naują (naują, tai dar tik porą savaičių atsidariusią) kirpyklą. Turkišką kirpyklą. Ar tai turkų kirpyklą. Net nežinau, kaip teisingai pasakyti. Na, bet ne tame esmė. Eilinį kartą, atsisėdu, paklausią kaip kirpsim, pasakau, kad man nelabai rūpi kaip (kokį kartą drąsesnis kirpėjas mane už tokius žodžius prigaus), ir kerpam.

Esu turbūt nesmagus klientas, bo, per daug nesišneku. O per daug nesišneku, nes visada esu sužavėtas veidrodžio dydžio, ir būna labai keistai matyt save veidrodyje tokį ilgą (na, aišku, priklauso kaip greitai nukerpa) laiko tarpą. Spėju, kad vieną kartą prisėdęs kirpykloje, praleidi daugiau laiko žiūrėdamas į save, negu per visą pusmetį, kol iki tos kirpyklos nueini.

Viskas būtų buvę kaip visada (kirpėjas bando įveikti mano gaurus ir verpetus, purškia vandenį, bando nukirpti tiesiai, šukuoja, vėl bando nukirpti tiesiai, vėl purškia vandenį, kol galų gale supranta, kad tiesiai nukirpti neišeis, pasiduoda, ir taip visai „taip ir norėjau stiliumi“ tiesiog suvelia biški plaukus, kad nesimatytų, jog nesigauna tiesiai). Galų gale, kirpėjas taip pasilenkė links manęs ir paklausė „o tau antakius patrumpinti?“ Aš savo piktu, pasimetusiu žvilgsniu su pakeltu antakiu (ir ramiu balsu) tesugebėjau pasakyti – Ką??!!

Write a Comment

Comment