in pastebėjimai

Retokai, bet būna…

Parašiau „retokai“ ir sustojau. Negi, rimtai, retokai? Taigi būna – vien Beno veidą prisiminus beragaujant mūsų karamelinį desertą – turbūt dažniau negu norisi prisiminti. Bet, ką norėjau pasakyti. A! Apie vakarienių gaminimą. Dažniausiai gaminu pagal receptą (knygų lentyna jau persipildė, ir „gaminimo“ knygos nebesidaugina taip sparčiai), ir dažniausiai gaunasi labai gerai. Tačiau kartais… kaip pavyzdžiui šiandien, gaunasi prastokai – šiandien gaminome makaronus su pesto (iš Two Greedy Italians) – šiek tiek baziliko, česnakų, pine nuts, alyvuogių aliejaus ir truputukas druskos (vat, šįkart, tas truputukas turbūt gavosi didesnis. TRUPUTUKĄ didesnis). Valgėm susėdę su žmona tyloje, ir galvojome apie indian take-away…

Write a Comment

Comment