in apie šventes

Apie velykas

Marguciai

Man nuoširdžiai patinka velykos (kaip ir atostogos gi – gal kiek trumpesnės Lietuvoje, bet 4 dienas neiti į darbą Anglijoje – jau beveik ilgos atostogos). Velykos man asocijuosasi su būriu draugų (smagu pamatyt ir senus mielus veidus, ir naujus (!) prie stalo), su daug skanaus maisto (dažniausiai tenka pačiam gamintis, bet turbūt dėl to ir skanus!) ir su margučių dažymu (kaip ir tapo mūsų šeimos – žmonos įtaka – dažyti margučius gamtos gėrybėm)!

Kalbant apie maistą, tai šiemet velykos buvo beveik ispaniškos (bandėm prigamint daug visokių tapų – gavosi tik keletas) – kur beveik kiekvienas patiekalas turėjo arba šiek tiek chorizo dešros arba vynuogių arba sūrio (arba visų triejų ingridientų).

Šiemet (nors iš pradžių prisilaikydami tradicijų, dažėm margučius su svogūnų laiškais, bet įvairiom žolėm/gėlėm) kibom ir į kitas dažymo technikas: paišymą su vašku ir marginimą su kaklaraiščiais! Benų šeimyna (na, gerai, gerai… Daiva) eilinį kartą parodė kaip reikia dažyti su vašku. Aš eilinį kartą po keleto nenusisekusių brūkšnių pasidaviau. Nors man įdomiausia turbūt buvo sukarpyti (specialiai tai progai nupirktą) šilkinį kaklaraištį, ir juo apvyniotą (ir gerai aprištą) išvirti – rezultatas toks gana įdomus… kaklaraiščio spalvos labai gražiai prilipo prie kiaušinio!

 

Write a Comment

Comment