in pastebėjimai

Apie anglų jaunimą

Jane Danvers all grown up

Rytais į darbą keliauju traukiniu. Tas pirmas 10 minučių. Paskui dar pėsčiom žingsniuoju apie pusvalandį, bet pirmos 10 minučių kartais būna visai smagios. Visų pirma, reikia įsibrauti į traukinį per būrį vaikų (taip, taip, žinau, kad pats kaltas, kad važiuoju į darbą tokiu metu, kai vaikai važiuoja į mokyklą), o paskui reikia atsikovoti vietą prie durų, kad būtų galima išlipti (per galvas nelipant ir dar kartą nesibraunant).

Taigi, stoviu aš prie durų, ir skaitau knygas telefone. Visai įdomiai kartais… nors kartais visai nuobodžiai. Ir, nori, nenori, girdi ką aplinkui jaunimas kalbasi. Tai apie mergas, tai apie bernus, tai apie žaidimus. Šiandienos tema buvo žaidimai (kol aš skaičiau „Three Men In A Boat“) – du vaikinukai aptarinėjo (spėju SIMS žaidimą).
– Aš tai pasidariau tokį veikėją visai kaip aš… tik šiek tiek vyresnį. Nu, kaip, tokį suaugusį…. ir raumeningesnį.
– Aha… aš irgi… Aš, dirbu policininku. Iš pradžių mažai moka, bet paskui alga pakelia, kai užsikeli skill’ų biški. Ką dirbi tu?
– Gyvenu iš pašalpų! (I am living of benefits) – šičia aš truputuką suprunkštęs pakėliau akis nuo telefono, pasižiūrėt, kuris čia gyvena iš pašalpų – draugas irgi truputuką pasimetęs žiūri, akim tik mirksi:
– Kaip iš pašalpų???
– Taigi, čytai pinigams yra… įvedi kodą, ir gyveni iš pašalpų! Nereikia nei dirbti, nei ką…

Tai va… ir auga jaunimas Anglijoj, net virtualiam pasauly gyvendamas iš pašalpų. O aš tai vargstu… mokesčius moku. Et 🙂

Write a Comment

Comment