Apie anglų jaunimą

Jane Danvers all grown up

Rytais į darbą keliauju traukiniu. Tas pirmas 10 minučių. Paskui dar pėsčiom žingsniuoju apie pusvalandį, bet pirmos 10 minučių kartais būna visai smagios. Visų pirma, reikia įsibrauti į traukinį per būrį vaikų (taip, taip, žinau, kad pats kaltas, kad važiuoju į darbą tokiu metu, kai vaikai važiuoja į mokyklą), o paskui reikia atsikovoti vietą prie durų, kad būtų galima išlipti (per galvas nelipant ir dar kartą nesibraunant).

Taigi, stoviu aš prie durų, ir skaitau knygas telefone. Visai įdomiai kartais… nors kartais visai nuobodžiai. Ir, nori, nenori, girdi ką aplinkui jaunimas kalbasi. Tai apie mergas, tai apie bernus, tai apie žaidimus. Šiandienos tema buvo žaidimai (kol aš skaičiau „Three Men In A Boat“) – du vaikinukai aptarinėjo (spėju SIMS žaidimą).
– Aš tai pasidariau tokį veikėją visai kaip aš… tik šiek tiek vyresnį. Nu, kaip, tokį suaugusį…. ir raumeningesnį.
– Aha… aš irgi… Aš, dirbu policininku. Iš pradžių mažai moka, bet paskui alga pakelia, kai užsikeli skill’ų biški. Ką dirbi tu?
– Gyvenu iš pašalpų! (I am living of benefits) – šičia aš truputuką suprunkštęs pakėliau akis nuo telefono, pasižiūrėt, kuris čia gyvena iš pašalpų – draugas irgi truputuką pasimetęs žiūri, akim tik mirksi:
– Kaip iš pašalpų???
– Taigi, čytai pinigams yra… įvedi kodą, ir gyveni iš pašalpų! Nereikia nei dirbti, nei ką…

Tai va… ir auga jaunimas Anglijoj, net virtualiam pasauly gyvendamas iš pašalpų. O aš tai vargstu… mokesčius moku. Et 🙂

Kavos ir pasivaikščioti, vyno ir pavakarieniauti

Jaipur - The Camel

Šiandien buvo smagi diena. Susitvarkę namus (savaitgalinis „kaip praeit iki virtuvės?“), patraukėm link mūsų miestuko centro – truputuką pasivaikščioti. Ilgai nevaikščiojom, bo iš pradžių užsukom į mūsų naująją Costa, išgėrėm kavos, paskaitėm, ir, kai jau išėjom pasivaikščioti – pradėjo lyti. Taigi, keletą minučių pastovėję po didžiuliu medžiu, nusprendėm, kad nieko gero nesigaus ir) greitais žingsniais parskubėjom namo, ir kibom daryti vakarienės…

Vakarienės darymas truptuką užtruko (bo, porą valandų orkaitėj avienos kepsniukai turėjo ilsėtis), tai sužaidėm stalo žaidimą Jaipur (čia, mano mergaitė nupirko žaidimą, kurį būtų galima dviese žaisti, kad galėtume nors kartą KARTU ką nors pažaisti, ir neturėčiau pasiteisinimų „gal kai kas nors atvažiuos?“). Dar paragavom porą taurių vyno (kaip patogu, kai receptui reikia tik vienos taurės!)… ir jau laukėm vakarienės…

O laukti buvo verta. Jeigu trumpai – tai jau gana senokai buvo diena, kai į savo šeimynos receptų knygutę buvo užrašę paskutinį receptą – o šįvakar, vėl ją reikėjo susirast, ir užrašyt dar vieną. Baked/roasted/stewed neck of lamb chops!

Kai namai kvepia duona

Kai smagu pareiti iš lauko, užbėgti laiptais į viršų (ne, mieloji, ten ne aš, ten kaimynė laksto laiptais!), atlapoti duris, ir… tave pasitinka šviežios duonos kvapas!

Making bread again

Kai gamini ne pagal receptą…

Zuku Suris

Po darbų, parėjęs namo, visų pirma įsisuku į šaldytuvą ir kimbu į dilgėlių sūrį (dilgėlių sūrį ar tai sūrį, su dilgėlėmis – nu koks ten skirtumas, nesigilinam per daug). Truputuką užkandęs ir susilaikęs nuo toliesnio sūrio naikinimo (gi reikia pasilikti dar ir kitai dienai), pradedu mąstyt, ką čia pasigaminus.

Jau senai galvoje krebdžėjo mintis išbandyti vištienos su kokoso drožlėm kepsniukų receptą. Atsidarau dar kartą šaldytuvą, apsimesdamas, kad nepastebiu sūrio, ir pasižiūriu į turimus ingridientus. Aha… trūksta kiaušinių, o ir mergaitė žiūri zuikio akimis prašydama parnešti Kinder Bueno šokoladuką. Taigi, nulekiu į parduotuvę – aha, šokoladukas… aha, pomidoras… aha, naujas Good Food žurnalas… na, dar ledų prigriebiu ir, beveik bėgte namo gamint.

Jablinkšt jedreni fieni… o kur kiaušiniai? Taigi, atidedam receptą į gūdų galvos kamputį (paliekam kitam kartui), o šįkart improvizuojam. Supjaustom vištienos krūtinėles stambiom juostom. Pamirkom į miltų ir aštrių prieskonių mišinį, tada (aha, čia turėjo kiaušiniai būti) mirkom į saldų čili padažą, ir tada dar apvoliojam džiuvėsėlių ir kokoso drožlių mišinyje, ir pašaunam į orkaitę kept 20 minučių.

Nu ir ką? Ir valgom… skanu (pirmas įspūdis – kaip saldainiai). Bet valgau ir mąstau… kai turi receptą ir truputį jį pakeiti – jeigu nesigauna skanu, tai turbūt pagal receptą būtų gavęsi skanu. O jeigu gavosi skanu? Tada vis tiek nepatenkintas… o gal pagal receptą būtų gavęsi dar skaniau. Dėl to, detaliai recepto net nerašysiu, kad kada nors vėliau, kai prisiminsiu originalų receptą, išbandyčiau jį taip, kaip reikia.

Pirmadienio pusryčiai

Monday Breakfast!

Dažniausiai mūsų pusryčiai prasideda (ir pasibaigia) espreso kavos puoduku. Šįryt, vis dar gerokai užsimiegojęs, begamindamas kavą, virtuvėj užtikau musmirę ir triušį. Pagalvojau, kad visai šaunus tokio ilgo (kiek nuveikėm!), o tuo pačiu ir tokio trumpo (taigi tik dvi dienos!) savaitgalio užbaigimas – graužiant musmirę, gurkšnojant kavą, ir žadinant savo mergaitę.

Ačiū draugai, kad esat (t.y. kad buvot kartu šį smagų savaitgalį)!

Su Tarptautine Moters Diena!

Mielosios moterys (šio įrašo skaitytojos, ir, žinoma, mieloji mano žmona!), norėčiau pasveikinti jus visas su Tarptautine Moters Diena!

Jeigu netyčia dar negavote gėliu, nenusiminkit! Gal gausit kitais metais?
Su Kovo 8-aja!

O šiap, šiandien ofise ne visi suprato, kokia proga mes su kolega per pietų pertrauką traukėm gėlių (ne šiaip gėlių, o tulpių!) medžiot…