Ką, ir vėl apie maistą? O taip… skaniausi kiaulienos kepsniukai!

O apie ką daugiau rašyt? Lietuvių nebesutinku (nors kompanijoje jau dirbame keturiese iš Lietuvos), apie darbą du kartus rašyt nesinori (bo, rašau angliškai… bandau daryt 356 dienų eksperimentą – rašyt kiekvieną dieną – žiūrėsim kas gausis), apie žmoną rašyt irgi negaliu (bo, kiek čia galima savo mergaitę girti?), apie atostogas rašyt nėra kaip (bo atostogaut nėra nei laiko, nei noro). Žodžiu – dirbu, sportuoju ir valgau. Tai nors apie maistą parašysiu, o jūs seilę pavarvinsit, sutariam?

Thyme and orange pork with winter slaw

Kiaulienos kepsnys su šviežių čiobrelių ir apelsinų karamelės padažu

Ingridientai

  • 2 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus
  • 2 normalių apelsinų (arba 1 didelio), smulkiai supjaustytos arba stambiai sutarkuotos apelsinų žievelės
  • 1 šaukštelio čiobrelio lapų
  • 4 x 80 gramų kiaulienos kepsniukų
  • 60 ml apelsino sulčių
  • 1 šaukšto rudo cukraus

Receptas

  1. Padedam keptuvę ant stiprios ugnies, įpilam 2 šaukštus aliejaus, 1 šaukštelį čiobreolių lapų, ir apelsino žieveles. Kepam 3 minutes (arba kol žievelės pasidarys traškios – kadangi buvau smulkiai sutarkavęs žievelę, tai užteko pakepti 1 minutę). Iškratom viską iš keptuvės į lėkštę.
  2. Pabarstom kiaulienos kepsniukus su druska ir pipirais (pabarsčiau porą kartų, bo niekada nežinau čia daug ar mažai). Sudedam kepsniukus į keptuvę ir kepam po 3 minutes iš kiekvienos pusės (smagiai paruduos ir pradės karamelizuotis kraštai). Vėlgi, išimam viską iš keptuvės, ir sudedam į kitą lėkštę.
  3. Supilam apelsinų sultis ir šauktą rudo cukraus į keptuvę ir kepam kol sultys biški išgaruos, ir pradės karamelizuotis (porą minučių). Sukratom atgal į keptuvę apelsinų žieveles (viską iš pirmos lėkštės) ir kepsniukus (viską iš antros lėkštės – nepamiršk ir sulčių išsiskyrusių iš kepsniukų).
  4. Pakepam kepsniukus dar po vieną minutę iš abiejų pusių, ir valgom!
Mes kepsniukus kirtom su mažom virtom bulvytėm, tačiau labai gerai tiktų ir su salotom! Valgėm su mergaite ir mėgavomės… turbūt skaniausias mano valgytas kiaulienos kepsniukas. Kur ten mūsų šeimos receptų užrašų knygutė?

Žali lietiniai!

Crepes!

Kadangi mums taip gerai sekasi valgyti įvairiausius blynelius, tai šįryt (na, gerai, gerai… idėja gaminti žaliuosius blynelius buvo kilusi vakar, tačiau su kolega buvom išlėkę alaus atsigert Kembridže, tai blynelius teko nukelti kitai dienai) sumąsčiau pabandyt dar kokį įdomesnį receptą. Špinatų blyneliai su bri sūrio, prosciutto kumpio, ir šviežių figų įdaru.

I LIKE!

Šeštadienio rytas be…

Sestadienio pirkiniai

Atrodo, eilinis šeštadienio rytas.

Atsibundi, sudedi marškinius į skalbimo mašiną, palieki skalbti, o pats išeini į turgų. Pakeliui link turgaus užsuki į porą charity shop’ų, peržiūri knygų lentynas, išsirenki vieną kitą knygą (šįkart sumedžiojau „Delia’s How To Cook – Book Three“ – trečiąją ir paskutinę iš serijos, bo kitas dvi jau turime). Turguje pasirenki užsiperki maisto savaitei į priekį (pomidorai, figos, grybai, imbieras, kiaušiniai, ir .t.t), iš vietinio kepėjo prigriebi kepaliuką duonos ir kokį nors pyrago gabaliuką. Ir tada, eidamas namų link, užsuki į Melo kavinukę, išgerti espresso kavos puoduko, ir sukirsti kokio sumuštinio (lengvi šeštadienio pusryčiai). Grįžus į namus belieka padžiauti rūbus, ir šeštadienio rytas kaip ir baigėsi.

Atrodo, viskas kaip visada. Tačiau, šįkart viskas buvo kitaip. Ta pati (smagi) šeštadienio rutina, tik visur ėjau vienas. Vienas rinkausi knygą, vienas pirkau daržoves, gėriau kavą ir valgiau sumuštinį. Buvo beveik liūdna! Tai gerai, kad mano mergaitė tik šiandienai išlėkė link Kembridžo, bo jeigu ilgesniam laikui, tai būtų labai keeeeiiisstttaaaa.

Šeštadienio rytas be… žmonos, that is.

Beje, ruošiuos šiandien gamint blynelius su keptais grybais ir mėlynuoju pelėsiniu sūriu. Jo, net rekomenduotą vyno butelį prigriebiau iš vietinės vyninės… Dabar, bereik savo mergaitės sulaukt!

NAV TechDays Įspūdžiai (arba tiksliau – atostogos prasideda!)

30/09/2011 18:00 Ką gi. Pagaliau baigėsi mano pirmoji konferencija! Labai daug įdomių techninių dalykų sužinojau, ir labai daug draugiškų letenų paspaudžiau. Paskutinė „session“ buvo profesoriaus Richard Wiseman – lucky teorijos ieškotojo – paskaita. Čia tas juokingas dėdė, kuris parašė „59 sekundės“ knygą. Aš kaip visada, priskirčiau savo prie lucky žmonių kategorijos…

Platform 5, Friday evening, Amsterdam Central

Po konferencijos mūsų keliai su kolegom išsiskyrė – vienas atgal į Angliją, kitas dar po Antverpeną trumpam pasimalti, o aš… į traukinių stotį ir važiuoju aplankyti kolegos į Olandiją. Kol kas planas aiškus – nuo Amsterdam Central iki Roosendall stoties, o tada peršokti į kitą traukinį ir iki Ede-Wageningen.

O belaukiant traukinio (ir prisimenant konferenciją) reikėtų užrašyti dar šviežius prisiminimus. Tiesiog geniali idėja daryti konferenciją kino teatre – kėdės super patogios, ekranas super didelis, gardas super aiškus. Kas įdomiausia (ir turbūt didžiausias konferencijos minusas) – tai laptopų visai nereikėjo. T.y. net nebuvo kur jų pasijungt. Per pertraukėles aišku buvo galima nueiti iki surfing kampelio ir pasidžiaugti internetu. Tačiau, šiaip visi geek’ai sėdėjo su šviežiom (iš konferencijos gautom) užrašų knygutėm (ir mibuso.com tušinukais – kaip paprasta nudžiuginti geek’us) ir viską intensyviai užsirašinėjo. Spėju dabar ranka skaudės visą savaitę…

30/09/2011 19:00 Įsibroviau (tiesiogine to žodžio prasme, lipdamas per galvas) į traukinį. Ką galiu pasakyti? Visur čia (tiek tramvajuj, tiek traukiny, tiek metro – mažai vietos! Būčiau nors kiek storesnis, reikėtų pėsčiom vaikščiot.

30/09/2011 19:45 Nesuprantu aš tų belgų/olandų. Bilietą pirkau interntu. Praktiškai (be barkodo) ant jo nieko padoraus neužrašyta (arba užrašyta belgiškai), tai realiai nežinau čia tikras bilietas (bo spausdinau tai pats) ar tik bilieto patvirtinimas. Tai, ant bilieto parašyta Roosendaal to Ede-Wageningen. Išlipu Roosendaal ir ieškau kur toliau važiuot. Informacijos aplinkui nulis (arba nemoku rast). Pagaliau nuėjau iki informacijos kur laužyta anglų kalba (na, gerai gerai… pakankamai gera anlgų kalba, tiesiog aš jau beveik piktas) man sako „važiuok iki Roterdamo, o tada jau žiūrėk iš ten kaip toliau“. Nice! Tai įšokau dabar į dviaukštį traukinį (omg, omg, jaučiuos kaip mažas vaikas, pas mus Anglijoj tokių nėra) ir riedu toliau.

O už lango tempsta.

Rotterdam Central Station

30/09/2011 20:50 Rotterdam Central. Eilinį kartą jaučiuosi, kad truputį nesigaudau (tik šįkart jau Olandijoj, o ne Belgijoj). Vėl atradau informacijos centrą, susiradau reikiamą platformą ir važiuoju toliau. Dar gera valanda iki tikslo (net kolega jau siunčia sms’us klausdamas kur paklydau).

O Roterdamo stotyje žmonių milijonas. Pasijutau kaip į Londoną grįžęs. Tik kad visi šneka paukščių kalba. Nors iš kitos pusės, visi traukinių stoties darbuotojai (kuriuos teko užkalbint) šnekėjo labai gražia anglų kalba.

Iphone’as be interneto tampa paprastu telefonu. Kokia nesąmonė! Bet nors paskambinti galima…

30/09/2011 21:10 Traukinys sustojo Rotterdam Alexander stotyje. Pagal mano atspausdintą popieriuką jis čia sustoti neturėjo! Spėju mano nuotykiai dar nesibaigė… Pirma mintis – turbūt važiuoju ne į tą pusę?

30/09/2011 21:20 Pagaliau! Pirmasis mano sutiktas konduktorius šį savaitgalį. Paėmė mano bilietą, pažiūrėjo į mane, kažką pasakė savo kalba, atidavė man popierių atgal, ir nuėjo toliau. Vadinasi, tikras! 

SSN Bochum Dahlhausen Expres

30/09/2011 21:45 Dar vienas (neplanuotas!) persėdimas. Šįkart nors ir bėgau, nespėjau į reikiamą traukinį. Užstrigau keliom minutėm Utrecth-Central stotyje. Pradedu galvot, kad man kaip ir sesei, dviejų valandų kelionė užsitęs iki aštuonių…

….

Vargais negalais (turbūt apie 23:00) atsidūriau reikiamoj vietoj, kur mane pasiėmė kolega. O tada į vietinį pub’ą šiek tiek alaus… pasikalbėt… dar alaus… tada namo… pasikalbėt ir dar alaus. Kaip man namuose reikėtų turėti balkoną! Laikyčiau ir aš dėžę alaus ten. Just in case…