Aš už Tave įdomesnis?!

Pirma diena po atostogų, kai reikia į darbą. Užsirišau seną kaklaraištį, ir nusinešiau dėžutę saldainių.

Two-Way Street Sign

Pakeliui link darbo, tas dešimt minučių, kol sėdžiu traukiny (na, gerai, dar kelias minutes kol laukiau traukinio atvažiuojant) skaičiau knygą apie bendravimą. Atrodo kartojami visiems (turėtų būti) žinomi dalykai – bendravimas yra two way street. Pakankamai greitai suskaičiau pirmąjį skyrių, ir kol nuo stoties žingsniavau link darbo, turėjau pakankamai laiko apsvarstyti visus „“ ir „Prieš„.

Priėjau išvados, kad turbūt esu labai prastas klausytojas… bo, turiu tikrai mažą ratą draugų (ar pažįstmų), kurių labai įdomiai ir įdėmiai galima klausytis. Su kitais bendraujant… atrodo, dažniausiai laukiu, kol pats ką nors galėsiu pasakyti. Vos ne, kad „aš už tave įdomesnis – pasiklausyk manęs geriau“. O va, dabar knygoj rašo, kad šitaip negerai… kad reikėtų vis tiek klausytis. Ne tai, kad klausytis, bet tau ir įdomu turėtų būti… Bet tai, pavyzdžiui tarkim, pradedat su manim kalbėti apie karo lėktuvus – instant conversation killer!

Na, kas mane pažįstat? Ar labai prastas esu klausytojas? Laukiu komentarų… (pažiūrėkim, kurie čia už mane įdomesni?)

Iš kitos pusės, jeigu duosit man išsišnekėt, tai pasibaigus žodžių limitui, galiu savaitę būti ramus. Tada, taisyklė „kalbėk tik tada, kai žodžiai pataiso tylą“ pradeda galiot. Tai kai šiandien darbe klausė, kaip sekės per atostogos, atsakiau tiesiog „gerai“. Bo, naujas žodžių limitas dar neprasidėjo…

Po atostogų… karštos sriubos!

Pagaliau namuose… nors prieš dvi savaites atrodė, kad irgi važiuojame į namus. Vadinasi, arba namų neturime visai, arba jau turime daugiau negu vienus. Visiems, kurie tapo mūsų nuostabių (nors ir trumpų) atostogų dalimi, norėčiau pasakyti didelį AČIŪ! Jeigu bus noro (ir laiko), pabandysiu vėliau aprašyti kaip mums sekėsi ilsėtis Lietuvoje… na, o šįvakar jau laikas ruoštis rytojui – atgal į (tik niekam nesakykit) pasiilgtą darbą. Lyginau marškinius, ir valiausi batus, net šypsodamasis iš laimės.

Parskristi į Angliją, kur 15 laipsnių šilumos (kai leidomės), iš Lietuvos kur apie 30 laipsnių šilumos (kai sode kepėm vištieną ant žarijų) buvo keista… Pirmas dalykas ką pastebėjome grįžę „kaip gera grįžti į sutvarkytus namus… wife, your idea was brilliant!„. Antras dalykas – oi, kaip čia šalta… kur mūsų kaldra?

Ryte žmona prabudus garsiai nusikosėjo, ir tyliai prasitarė, kad skauda galvą… bandžiau reikalą taisyti su iš lietuvos pargabenta arbata (ir močiutės padovanotu bitnerio balzamu). Tačiau mačiau, kad reikalai taip sparčiai negerėjo, kaip turėtų… (o lagamine dar gulėjo vienas prietaisas, kurį knietėjo rankos išbandyti – mikseris/liquidiser/belekokiatrinantimalantirankojetelpantimašina). Taigi, kibome į variantą numeris du – sriuba. Greitai praverčiau porą žurnalų, ir porą Džeimiaus knygų (tai negi, darysi kokią nors „bandytą“ sriubą? reikia išsirinkti naują, kol žmona nemato) ir išsirinkau: „Sweet Potatoe and Chorizo Soup“ receptą. Tokio aštroko ir skanaus gėrio seniai bevalgiau! Nors ne, meluoju… valgiau gi čili sriubos Radviliškyje! Bet čia, jau visai kita istorija.

Sweet Potatoe and Chorize Soup

Ką tik žmona pakėlė galvą (nuo savo kompiuterio), pažiūrėjo į mane (sėdinti prie savo kompiuterio), ir pasakė „o aš galvojau, kad tu man arbatos padarei?…“ 🙂

Smagiai lėtas vasaros vakaras

Summer Evening

Po trumpos darbo (prieš atostogas būna tiek daug daug darbų, kad diena labai sparčiai sutrumpėja) dienos grįžti namo, ir tave pasitinka besišypsanti žmona, iš kompiuterio sklindanti rami muzika, ir iš orkaitės nosį šildantis skrudintų daržovių kvapas.

Taip ir norisi įkrist į pintą krėslą ir paskaityt kokią knygą, kad šis lėtas vakaras nepabėgtų išsigandęs „sparčių“ minčių.

Top Gear Laikas!

top gear in the uk

Nežinau, kaip čia gavos, bet pradėjom pastoviai (kiekvieną sekmadienį) žiūrėti vieną iš TV laidų (nors ir neturim televizoriaus, bet šiais laikais viską galima internete rasti) – Top Gear. Sakau pradėjom, nes ne aš vienas, bet abudu – mano mergaitė irgi.

Įsitaisom ant lovos, įsijungiam žmonos mažąjį kompiuteriuką, paleidžiam laidą… ir man – „Top Gear“ laikas, žmonai – masažo laikas. Kažkas kažkur kažkaip prasidėjo ne taip kaip turėtų būti… bet negi čia sunku pamaigyt savo mergaitę, kol žiūri į gražias mašinas?