Šeštadienio pirkiniai

Jamie Oliver Books

 

Šįryt buvom nuėję iki turgaus. Pakeliui užsukom į porą charity shop’ų. Eilinį kartą prigriebiau „papildymo“ mūsų kulinarinei bibliotekai…

Skerdikas… arba pjaustom vištą

Jau antrą kartą, parduotuvėj vietoj standartinių vištienios krūtinėlių ar kulšikių, prigriebiam visą vištą (arba netgi dvi iš karto). Iš pradžių, youtube’ei prisižiūrėjau „kaip pjaustyti vištą„. Po to perskaičiau kokiose trijose skirtingose kulinarinėse knygose (o ką daryt jei jų daugėja?), ir nusprendžiau, kad laikas pabandyt pačiam.

Ir visai įdomiai… kiekvienas turbūt turi savo techniką – aš savosios kol kas dar neatradau. Vištos kojas (rietus, kulšis) įveikiu jau gana greitai ir sėkmingai (berods radau, kurioj vietoj kaulai jungias), tačiau krūtinėlę nulupt nuo karkaso (nors kiek gražiau kad atrodytų) dar nelabai gaunasi.

Cheater's Chicken Tikka Masala - IngredientsCheater's Chicken Tikka Masala

Šįvakar gaminom chicken tikka masala receptą. Skanu, bet ne super. Tačiau valgant skrandį glosto ne tik švelnūs vištienos gabaliukai su skaniu tikka masala padažu, bet ir geras jausmas „padariau pats!“

Žinoma, supjaustyti vištą kai kam gal neatrodo didelis darbas (ypač, turint omeny, kad augau kaime), tačiau… malonu po truputį artėt prie „iš kur atsiranda mano maistas“ šaknų.

Kol buvau mažesnis, visada sakiau, kad nenoriu gyventi kaime. Turbūt po truputį augu?

Sekmadienio duona

Žmona trumpam išlėkė iki Kembridžo, o man reik netoli kompiuterio būti (savaitgalinis budėjimas). Ta proga, iškepiau duonos (aha, ir vėl… bo vakarykštę jau seniai suvalgėm).

Apie receptą jau kažkada rašiau… tai šįkart pasidalinsiu tik keliomis akimirkomis:

Kodėl neiškepus kokios duonos?

Savaitgalį virtuvėj įsirengiau savo „ofisą“. T.y. tarp lėkščių ir puodukų, įsitaisiau savo laptopą. Visai patogu… nori užkąst ką nors, ištiesi ranką ir šaldytuvas šalia. Užsinori arbatos ar kavos – vėl viskas šalia. Šiaip tai „skaitmenizuoju“ mūsų šeimos receptų knygutę (kraustau viską į Evernote), bet kadangi jau esu virtuvėj… tai kodėl neiškepus kokios duonos?

Bread

Portobelo grybai su aptirpusiu mėlynuoju sūriu / Portobello & blue cheese melts

Blue Cheese Mushrooms

Neužsirašyti skanaus recepto yra nuodėmė! Bo… šįvakar, grįžtu iš darbo, ir mane pasitinka mano mergaitė, žiūrinti alkanomis akimis… (čia reiškia, reikia „ką nors greito ir skanaus“). Kažkaip, abiems „dzingt“ į galvą, kad labai tiktų jau kažkada gaminti „portobello & blue cheese melts„, bet tai koks receptas (ir ko reikia nupirkt?), nė vienas neprisiminėm. Greitai įnikom į žurnalų vartymą (vieno „ko nors greito ir skanaus“ turbūt besigaus „skanaus“ – bo kol praversi pusės metų žurnalų receptus…) ir šiaip ne taip radom.

Tai, kad kitą kartą, per daug ilgai ieškoti nereikėtų… pasidalinsiu šiuo lengvu, greitu, ir dieviškai skaniu gėriu.

Portobello & blue cheese melts – Ingredientai

  • 2 raudonieji svogūnai
  • 1 arbatinis šaukštelis alyvuogių aliejaus
  • 2 šaukštai balzaminio acto
  • 4 portobelo grybai
  • 25 gramai mėlynojo sūrio (nepamaišys jeigu klius ir šiek tiek daugiau)
  • 2 čiabata duoniukai
  • porą saujų rukolos lapų

Portobello & blue cheese melts – Receptas

  1. Įkaitink orkaitę iki 220 laipsnių. Kepimo skardoje (turbūt lengviausia su paprastu šaukštu) sumaišyk svogūnus su vynuogių aliejumi ir balzaminiu actu. Uždėk grybus ant viršaus, koteliais į viršų. Šiek tiek druskos, pipirų, džiovintų (aišku, geriausiai šviežių smulkiai supjaustytų) čiobrelių lapų, ir kišk skardą į orkaitę 15 minučių.
  2. Po 15 minučių, ištrauk skardą iš orkaitės ir ant grybų pritrupink mėlynojo sūrio (aš tai kabinau su šakute mažus gabaliukus, ir gražiai dėliojau ant grybų, kad visą plotą gražiai padengtų). Pašauk atgal į orkaitę dar 5 minutėms.
  3. Paskutinis žingsnis – paskrudint čiabatos duoniukus. Jeigu neturit skrudintuvo, tiks ir paprasta keptuvė. Perpjaukt čiabata duoną išilgai per pusę, ir įmesk į keptuvę. Paimk kokį mažesnį puodą ir uždėk ant duonos, kad gerai prispaustų. Pakepink trumpai – kol truputį apskrus.

O tada… jau galima arba daryti „hamburgerio“ tipo sumuštinį… arba sukrauti viską į lėkštę (duona, rukolos lapai, beveik karameliniai apkepę svogūnai, grybai pilni ištirpusio mėlynojo sūrio). Ir… skanaus! Oi… beveik pamiršau. Kad vakaras būtų idealus, betrūksta taurės raudonojo vyno… Rekomenduoju (tai, ką pats išbandžiau ir labai patiko):

  • Leonardo Chianti, Italija (raudonas)
  • Montepulciano d’Abruzzo, Italija (raudonas)

Belaukiant vakarienės

Belaukiant vakarienes

Kaip malonu po ilgos pilnos darbų savaitės, penktadienio vakarą, atsikąst gabaliuką sūrio ir išgert taurę raudonojo vyno. O tada, pasistiprinus, galima kibti ir į vakarienę…

Apie maisto gaminimą

Le CorDon Bleu At Home

Man tikrai patinka skaniai pavalgyti. O tai dažniausiai reiškia, kad valgyti daromės patys… čia turbūt dėl dviejų priežasčių: 1. ne visur gali skaniai pavalgyti arba 2. tiek neuždirbu, kad skaniai kiekvieną dieną valgyti (pačiam nesidarant maisto, o einant kur nors).

Tačiau… man dar kažko trūksta, kad visada norėčiau pasidaryt vakarienę pats. Pavyzdžiui, vakar žmona buvo išlėkus iki Londono (mano žmona turi naują pasą, kuris dabar jau tikrai rodo, kad žmona yra MANO žmona!!!), o aš parėjęs po darbų ilgai mąsčiau, ką čia suvalgius… (net porą knygų, iš mūsų šeimynos mini bibliotekos, perverčiau) Bet, galų gale, nuėjau iki artimiausios parduotuvės ir parsinešiau paprastą picą (ir tikrai ne tokią skanią, kokią pats gali pasidaryt). Tiesiog… kol kas (sakau „kol kas“, nes tikiuos, kad tai pasikeis) nematau tikslo valgyti gamintis pačiam sau. Viskas labai greitai pasikeičia, jeigu yra dar nors vienas valgytojas (pvz, žmona, ar draugai) – tada valgyti daryti (ypač kokį naują receptą daryti) – pats įkvėpimas… Bet jeigu esi vienas…

O šiandien (su mintim, pakeist mano pavienius tingėjimus), papildėm savo kulinarinę biblioteką. Praėjo pro keletą charity shop’ų, prigiebėm pora knygų:

  • „Le CorDon Bleu At Home – The New French Cookery Course“ (žmona, pamačius šitą knygą parduotuvėj, vos ne šokinėti pradėjo „taigi čia, šita.. šita… kur mokykla Londone yra“).
  • „BALTI Curry Cookbook“ – Pat Chapman
Prieš porą dienų (įkvėptas kažkurios tai knygos) mąsčiau, kad reikėtų daryti tai kas patinka… (jei kam nors kas neaišku, perskaitykit pirmąjį sakinį) ir sugalvojau, kad man patinka vištiena, tai spėkit… iš naujų knygų, kuriuos receptus bandysim iš pradžių?

„Your Body: The Missing Manual“ – Matthew MacDonald

Kartais pradedi skaityti kelias knygas vienu metu. Dažniausiai dėl to, kad pirmoji knyga nebuvo spėjus užkabinti, ir nusprendei pabandyti antrąją… Kartais tada keliom dienom „užstringi“ ties atrąją… tol kol ją „suskaitai“.

Pradėjau skaityti „Windows Azure – Step by Step“… tačiau dar neįpusėjęs užmečiau akį į „Your Body: The Missing Manual“. Ir, atrodo, iš savaitės dingo visas „commuting“ (į darbą, iš darbo) laikas…

Yra gyvenime tiek daug dalykų, kuriuos REIKĖTŲ daryti, tačiau vis tiek jų nedarome… (užtenka pasižiūrėt į rūkančius gydotojus rūkančias mamytes bestumiančias vežimėlius su juose besėdinčiais penkiamečiais vaikais, kad suprastum, jog kažkas čia negerai). O visgi gal REIKĖTŲ… kažko trūksta, kad REIKĖTŲ konvertuotųsi į BŪTINA.

Ko gi?