in apie žmoną

2 metai kaip ženoti.

Vakar (suprask, išvakarėse) žmonai padovanojau naują knygą „Jamie’s Italy“ (kad ir toliau mane skaniai maitintų). Čia bandau laikytis (dar labai jaunos, bo tik antri metai, bet vis tiek šiokios tokios) tradicijos: per vestuvės padovanojau pirmą knygą sakydamas „būk gera žmona“, per pirmąsias metines padovanojau antrą knygą sakydamas „esi visai nieko… taip ir toliau“, o šiais metais trečią. Jeigu tradicijos nekeisim… tai Džeimis nespės naujų knygų spausdint…

Kadangi knygą padovanojau vakar (o šiandien ryte išsliūkinau į darbą – žmona turbūt tikėjos, kad pasiimsiu laisvą dieną – bo visgi sukaktuvės, ir dar gimtadienis), tai šiandien reikėjo sugalvot kažką naujo… Pirma idėja buvo – pagaminsiu žmonai valgyt! Bo… vis tiek, kai pats gamini, tai gaunasi skaniai… Bet… (čia tipo galvoju) tai pakankamai dažniai mes skaniai pasidarom valgyt. Nieko naujo, nieko įdomaus… (na gerai, gerai… turbūt, jeigu tiesą sakyt, tai po ilgos darbų dienos, valgyt daryt aš nelabai ir benorėjau). Taigi, pasiūliau žmonai „o gal einam į Palazzo?“ (bo, ten… skanu, beveik kaip namuos 🙂

O kad būtų įdomiau, dar liepiau pasiimt užrašų knygutę. „Rašysim“ sakiau, neatskleisdamas daugiau informacijos..

Tiesa, restorane, žmona (čia po kelių metų po vedybų šizofrenija turėtų prasidėt? you know, i am a spy… i am a spy) greitai pagavo kampą ir pradėjo užsirašinėt sakydama „gal pagalvos, kad esam kokie kritikai, ir padarys skaniau valgyt?“. Kai padavėjas atnešė vyno butelį, ir davė paragaut, o paskui pakeitė lėkštę „bo šita gal nelabai švari“, žmona mano švytėjo mąstydama „užrašų knygutė veikia!“.

Besimėgaujant nuostabia vakariene, ir švelnaus balto vyno taure, į užrašų knygutę rašėm žmonos svajones – „ką norėčiau nuveikti iki kito gimtadienio…“.

Užrašė mergaitė ne vieną norą, (kur jeigu vyras pasistengs) dėl kurio būtų galima lėtai ir laimingai nusišypsoti… Tiesa, buvo ir kuriozų…

– (rašo) nusipirkti gražių lėkščių!
– ne ką nusipirkti… bet ką nuveikti! neįdomu gi daiktai…
– taigi… piiiiirrrrrkkkkktttttiiiii… pats pirkimo procesas, o ne iš „amazon“ nusipirkti, kaip tu darai…

 

PalazzoPalazzo 2
Desert 1Desert 2

Rašau ir galvoju, kaip labai myliu savo mergaitę, ir džiaugiuosi, kad tampame maisto snobais… skaniai pavalgyti yra smagu.

Susitarėm dėl dar vienos taisyklės… kai nusipirksim KitchenAid, kiekvieną kartą, įjungus jį į elektros tinklą, bus privaloma du kartus nueiti į baseiną. Bo, kitaip tapsime oh you fatty fatty fatty! 🙂

Write a Comment

Comment