Valgyk-kiek-telpa…

– Tai kokie tavo planai savaitgaliui?
– Na… penktadienio vakaras prasidės all-you-can-eat chinese, o šeštadienį… žmona lyg ir norėtų į pikniką nueit…
– Kažkaip visas tavo laisvalaikis sukasi apie maistą!

O taip… nulėkėm su dziudo klubu pavalgyt į valgyk-kiek-telpa kinų restoraniuką… Tai ir pavalgiau. Pradžiai… šiaip visokių niekučių – keletą rūšių vištienos, įvairių suktinukų, blynų, etc. Tada, susikaupiau… ir žingsniavau link vietoje gaminamo maisto. Tu išsirenki ingridientus, padažą, ir tau per kelias minutes iškepa viską. Taigi…

1. Ginger chicken with peppers and teriyaki souce  – sukirtau per porą minučių (bo, darbe tik porą sumuštinių tebuvau suvalgęs, ir jaučiausi pakankamai alkanas… o kadangi valgyk-kiek-nori, tai greitai lėkiau dar vieno patiekalo)
2. Shiitake mushrooms and grilled prawns in black bean sauce (šitas, įsiveikė šiek tiek lėčiau… bo padažas aštresnis, tai jeigu per greitai ir per daug pradedi kramtyti, tuoj išlieja prakaitas… sulėtinom apsukas, ir kol kiti klubo nariai dalijosi savo patirtimi apie gyvenimą/darbą/etc aš ramiai sukirtau antrąjį patiekalą)
3. Wagyu Beef Steak with Kung Pao sauce  (pirmajam patiekalui teriyaki padažas buvo švelnus… antrajam patiekalui pasirinkau šiek tiek aštresnį black bean sauce, na o trečiajam susikaupiau… ir pasirinkau dar rimtesnį Kung Pao – kurio pavadinimas man tikrai nieko nesakė, bet ant meniu nupieštos keturios čili ikonos perspėjo apie galimus pojūčius. Lėčiau turbūt nesu valgęs… įdedi kąsnį į burną ir galvoji „čia hot ar spicy?“, čia palaukt kol atvės, ar ir liks toks karštas. Bet vargais negalais įveikiau…

Antrą kartą į valgyk-kiek-nori restoraniuką turbūt neičiau. Nors ir prieš tavo akis pagamintas maistas iš šviežių ingridientų, bet… aš namuose galiu skaniau padaryt!

Pažiūrėjus kiek valgau… reikėtų turbūt dažniau sportuot pradėt.

Aš skolingas…

Kažkada savo mergaitei kabinau daug makaronų apie tai, kad dziudo yra labai įdomu ir smagu. Turbūt per daug manim jinai ir netikėjo… bet kažkaip tai vieną kartą nuėjo, tai antrą. Ir galų gale pradėjo pastoviai lankyti dziudo treniruotes.

O šiandien, grįžęs iš darbo, namuose radau (dziudo licenziją):Evelinos. BJA license

Tai kaip filmuose kai būna, keletą epizodų pasirewindino atgal, ir prisiminiau, kad aš žmonai buvau pažadėjęs suknelę… (jeigu praeis pradedančiųjų kursą).

Įsivaizduok

Dabar taip. Įsivaizduok, kad šiandien penktadienis… Įsivaizduok, kad baigei visus dienos darbus ir, atrodo dar kupinas jėgų, skubi namo. Leki link stoties (laviruodamas tarp išprotėjusių zuikių, ir didelėm žolėm apaugusio takelio). Vos prašokus pervažą, traukinys (nors taip niekada nebūna) atvažiuoja porą minučių anksčiau. Pro langą palydi plačias pievas, vienišą namą, ramų tvenkinuką ir keletą tarpinių stotelių. Nuo traukinių stoties iki namų tik pereiti per gatvę… besižvalgydamas į abi puses, laviruodamas tarp mašinų sustojančių ties šviesoforu, rankomis naršai kuprinę, persvertą per petį, ieškodamas raktų. Atrakini duris, ir strimgalviais užšuoliuoji į trečią aukštą (nors žmona kiekvieną rytą primena, nelakstyti laiptais – dėl to paskutinius du šuolius stengiesi padaryti kuo tyliau). Apkabini besišypsančią žmoną, saldžiai (lyg nematęs savaitę) pabučiuoji…

Tada (vis dar penktadienis) susikibę už rankų lekiat link parduotuvės. Pirkinių sąraše tik trys produktai, bo viso kito namuose galima rasti. Portobello grybai, mėlynas sūris, ir šiek tiek rakulos lapų… Įsivaizduok, kad parduotuvėj (nors ir pektadienis) nėra eilių, dėl to apsisukam labai greitai, vienintelis lyrinis nukrypimas – į vyno skyrių – prigrieti ko nors prie mėlynojo sūrio…

Tada, abu grįžtat namo, ir į virtuvę. Gi, penktadienis, reikia palepint save… vienas svert sūrio, kitas atidaryt vyno butelį, vienas plaukt rukolos lapų, kitas kaist orkaitę. Dabar lėčiau… Įsivaizduok, kad vakarienė gaunas dar skaniau negu atrodo recepte. Tas nuostabus pirmas kąsnis traškios šiltos duonos, ištirpusio, bet vis dar stipraus sūrio dengiančio kepto portobello grybą, apkepinto raudonojo svogūno riekelė ir tik truputuką kartokų, bet gaivinančių rukolos lapų… ir tada, gurkšnis ramaus raudonojo vyno…

O jeigu dar trūksta fantazijos… tai prie nuostabios vakarienės pridėk filmą… kurį žiūrėdama mergaitė net porą kartų besišypsodama apsiverkia.

Portobello & Blue cheese melts

Kaip, sakot,  kad ketvirtadienis šiandien, o ne penktadienis? Ką gi… vadinas, rytoj bus galima pakartot… arba paragaut ką nors dar skanesnio, ir nuveikt dar ką nors įdomesnio!

Kai reikia greitai, galima ir vegetariškai – Courgette fritters

Antradieniais susiduriam su įdomia situacija – iš darbo pareinu alkanas… (nesvarbu, kad Tuesday is our sausage day) tačiau turim tik valandikę laiko (pagamint, suvalgyt ką pagaminom ir suvirškint – bo pilnu pilvu sportuot nėra taip lengva) iki kol reikės eiti į dziudo treniruotę. Dėl to, karts nuo karto tenka išbandyti kokį nors receptą iš GREITAI serijos.

Courgette Fritters

Šįkart, courgette fritters (cukinijos blyneliai) pasigamino ir susivalgė labai greitai… Porą mažų cukinijų, porą šaukštų miltų, sauja tarkuoto parmezano ir… po keletos minučių galima eiti susidėt kimono treniruotei…

Konferencija – NAV TechDays 2011

If you are passionate about Microsoft Dynamics NAV,
Then you need to be at NAV TECHDAYS 2011!

Pagaliau išaušo ilgai laukta (ir vis, praeity, kažkaip pasprunkanti) diena, kai keliausiu į Dynamics NAV konferenciją. Rudeniop teks palėkti iki Belgijos (Antwerp miestuko). Konferencijos bilietai nupirkti, viešbučiai užsakyti… Beliko tik atsiversti, ir šiek tiek atnaujinti „People To Meet“ sąrašiuką…

Kada suprati, kad turi pačią geriausią žmoną pasauly?

Kada supranti, kad turi pačią geriausią žmoną pasauly?

Kai po ilgos dienos darbų, nusikalęs grįžti namo, svajodamas apie gurkšnį šalto gaivinančio alaus (na, gerai, gerai, taip dažnai apie alų gal ir nesvajojam… oj prasitariau), o namuose pasitinka:

My wife god!

O vakarienei, sušokom abu į prijuostes, kibom abu už peilių ir… pasidarėm salotų… ne, ne, juokauju, ne šiaip salotų – buvo ir mėsos, o tiksliau vištienos. Chicken & Beetroot Meatball Salad (vištienos ir burokėlių kukulių salotų). Turbūt mūsų pirmosios „šiltos“ salotos… bet tikrai nepaskutinės – burokėlių ir vištienos mini kotletukai idealiai derėjo prie fetta sūrio, saldžiųjų bulvių skrudintų gabaliukų ir įvairių salotų lapų. Dar šiek tiek alyvuogių aliejaus – idealu! Priminkit kada, kad receptą užrašyčiau… bo, šitas būtinai kris į mūsų šeimynos kulinarinę knygutę.

Chicken & Beetroot Salad

Žiūriu į nuotrauką ir mąstau, kad eilinį kartą neatrodo taip gerai ir skaniai, kaip valgėsi. Reikėtų pradėti ne su telefonu, o su foto aparatu fotografuot (kad nors šiek tiek pasidalinti skanumu). Bet tai taip sunku susilaikyt, nesuleidus dantų į tokią vakarienę…

2 metai kaip ženoti.

Vakar (suprask, išvakarėse) žmonai padovanojau naują knygą „Jamie’s Italy“ (kad ir toliau mane skaniai maitintų). Čia bandau laikytis (dar labai jaunos, bo tik antri metai, bet vis tiek šiokios tokios) tradicijos: per vestuvės padovanojau pirmą knygą sakydamas „būk gera žmona“, per pirmąsias metines padovanojau antrą knygą sakydamas „esi visai nieko… taip ir toliau“, o šiais metais trečią. Jeigu tradicijos nekeisim… tai Džeimis nespės naujų knygų spausdint…

Kadangi knygą padovanojau vakar (o šiandien ryte išsliūkinau į darbą – žmona turbūt tikėjos, kad pasiimsiu laisvą dieną – bo visgi sukaktuvės, ir dar gimtadienis), tai šiandien reikėjo sugalvot kažką naujo… Pirma idėja buvo – pagaminsiu žmonai valgyt! Bo… vis tiek, kai pats gamini, tai gaunasi skaniai… Bet… (čia tipo galvoju) tai pakankamai dažniai mes skaniai pasidarom valgyt. Nieko naujo, nieko įdomaus… (na gerai, gerai… turbūt, jeigu tiesą sakyt, tai po ilgos darbų dienos, valgyt daryt aš nelabai ir benorėjau). Taigi, pasiūliau žmonai „o gal einam į Palazzo?“ (bo, ten… skanu, beveik kaip namuos 🙂

O kad būtų įdomiau, dar liepiau pasiimt užrašų knygutę. „Rašysim“ sakiau, neatskleisdamas daugiau informacijos..

Tiesa, restorane, žmona (čia po kelių metų po vedybų šizofrenija turėtų prasidėt? you know, i am a spy… i am a spy) greitai pagavo kampą ir pradėjo užsirašinėt sakydama „gal pagalvos, kad esam kokie kritikai, ir padarys skaniau valgyt?“. Kai padavėjas atnešė vyno butelį, ir davė paragaut, o paskui pakeitė lėkštę „bo šita gal nelabai švari“, žmona mano švytėjo mąstydama „užrašų knygutė veikia!“.

Besimėgaujant nuostabia vakariene, ir švelnaus balto vyno taure, į užrašų knygutę rašėm žmonos svajones – „ką norėčiau nuveikti iki kito gimtadienio…“.

Užrašė mergaitė ne vieną norą, (kur jeigu vyras pasistengs) dėl kurio būtų galima lėtai ir laimingai nusišypsoti… Tiesa, buvo ir kuriozų…

– (rašo) nusipirkti gražių lėkščių!
– ne ką nusipirkti… bet ką nuveikti! neįdomu gi daiktai…
– taigi… piiiiirrrrrkkkkktttttiiiii… pats pirkimo procesas, o ne iš „amazon“ nusipirkti, kaip tu darai…

 

PalazzoPalazzo 2
Desert 1Desert 2

Rašau ir galvoju, kaip labai myliu savo mergaitę, ir džiaugiuosi, kad tampame maisto snobais… skaniai pavalgyti yra smagu.

Susitarėm dėl dar vienos taisyklės… kai nusipirksim KitchenAid, kiekvieną kartą, įjungus jį į elektros tinklą, bus privaloma du kartus nueiti į baseiną. Bo, kitaip tapsime oh you fatty fatty fatty! 🙂

Šokoladas yra gerai…

Chocolat!

Geras šokoladas yra gerai.
Rankų darbo šokoladas yra posh.
Geras rankų darbo šokoladas yra super.

Padovanoti šokoladinių saldainių žmonai (su sąžinės jausmu), ir po to veršiuko akim žiūrėti į žmoną… kartais irgi suveikia. 🙂

Kulinariškoji Biblioteka

Kai jau turėsim „savo“ namus, virtuvė turbūt bus svarbiausias kambarys… Bo, mūsų „kulinariniškoji“ biblioteka auga sparčiai ir greitai knygos nebetilps į vieną lentyną.