Tooomas!

Po dziudo treniruotės, treneris šaukia:
– Thomas!
– Yes?
– Not you, Thom. Tooomas!
– 🙂

Berods, teks išmokt japoniškai kalbėt (dziudo metimus bent jau), ir išsilaikyt bent jau mėlyną diržą, kad galėčiau į varžybas palėkt. Bo, kiek čia galima su žmona muštis? 🙂

Pakrikštyti pavasario lietaus / Papa Al Pomodoro

Papa Al Pomidoro

Šiandien po pietų nusprendėm palėkt iki Kembridžo (bo, trečią dieną neiti į darbą, biški jau atsibodo). Tuo pačiu, norėjau žmonai parodyt kur daro labai skanią double espresso, ir visai neblogus sumuštinius (tiesa, su sumuštiniais nelabai išdegė, bo šiandien bank holiday, tai sakė kepykla nedirba… ir neturėjo bagečių), tačiau kavos įkalėm. Prie mūsų kavos gėrimo proceso dar prisijungė Kęstukas, tai buvo proga truputį pasivaikščiot (ir mano žmonai išsišnekėt… bo tiek daug kalbančios seniai bebuvau matęs).

Bevaikštant pradėjo lynoti… iš pradžių lėtai, paskui vis smarkiau. Tai, vis užsukdavom į kokią parduotuvę (žmona ieškosi batelių), ar knygyną (bo mūsų lentynoj knygoms dar vietos yra), ar į kavinę (kaip buvau pasiilgęs caramel macchiato kavos iš Starbucks!), bet vis nenustojus lyti, išeidavom atgal į lauką ir žingsniuodavom toliau. Kadangi žmona turėjo dar sesei atvažiavus nusipirktą „lietutį“, buvo puiki proga jį išbandyti (čia taip, mes su Kęstuku savo sąžinę raminom… bo mes ėjom po skėčiu, o žmona ne).

Galų gale, kai žmona vietoj „šlepsėjimo“ pradėjo „plaukti“, nusprendėm, kad jau laikas į namukus. Bo, kad ir labai smagus pavasariškas lietus, susirgti šiuo metu būtų negerai.

O namuose šiltai persirengę, išgėrę po arbatos puodelį, išsivirėm nuostabiai šildančios ir alkį malšinančios papa al pomodoro (duonos ir pomidorų) sriubos… Ir, man atrodo, kad mūsų receptai meluoja… visada sako „4-iems“, kai mes, be problemų (ir be sąžinės graužimo) ramiai suvalgom „2-iese“.

Šį savaitgalį teks valgyti sumuštinius

Duona

Šeštadienio rytas prasidėjo su pirkinių sąrašu žingsniuojant į vietinį turgų. Pakeliui, dar užsukom, į Mello kavinukę, iškalt po stiprios kavos puoduką, ir sušlamšt po skanų sumuštinį. Bet, kai pasiekėm turgų, mūsų pirkinių sąrašas buvo greitai užmirštas, nes pastebėjom kažką naujo…

Duonos oazę! Stovėjom gerą pusvalandį ir varvinom seilę… kol galų  gale nusprendėm, kad „visko vis tiek nepaimsim… gausim kelis kartus į turgų eiti, kad paragaut nors pusę“, tai prigriebėm trijų skirtingų rūšių duoną (buvo galima griebt arba visą kepalą, arba pusę, arba ketvirtadalį). Kadangi numatyto pirkinių sąrašo atsisakėm, tai vadinasi nieko naujo ateinančiom dienom negaminsim. Teks valgyti sumuštinius…

Dar prigriebėm iš turgaus šiek tiek pomidorų, agurkų, salotų… ir naršau dabar internetą, kur kokį skanesnį sumuštinio receptą ištraukt.

– Ar esam food snobai?
– Kodėl?
– Ką tik devynis svarus ant duonos išleidom…

Atostogos

London Under Construction

Šįkart į atostogas su savim kartu pasiėmiau iphone’ą (tai, labai daug nuotraukų stovi Tomas nulenkęs galvą ir maigantis telefono ekraną). Ne dėl to, kad būčiau pasiekiamas (bo, telefono „skambinimo“ paskirčiai nelabai ir tenaudoju), bet kad galėčiau greitai „užregistruot“ akimirkas (ir vėliau prisiminčiau ką nuveikėme).

O nuveikėme daug! Su kolegos lenkiška mašina (ir beveik miegančiu, nusikalusiu, kolega) labai greitai nulėkėme iki oro uosto, grįžtant porą „ratų“ pasukome ne ten, bet čia todėl, kad aš bandžiau sureguliuot navigaviją lenkų kalba, namuose pasitikome naujavedžius su putojančiu vynu, „congratulations“ siena ir itališkos mėsos rinkiniu (kurio didžiąją dalį turbūt patys ir suvalgėm), gavom keletą manijų (šokaladukų), kurios irgi kažkaip paslaptingai labai greitai dingo, ir dar kitokio LIETUVIŠKO gėrio, taip pat pabandėme visai skanios bjaurybės „RIGA BALZAMS“ (su kuom šitą gėrį, stovintį šaldytuve reikės pribaigti, nežinau), išmiegojom pusiau ant žemės pusiau ant pripūsto čiužinio, prisiragavome visokių japoniškų, ukrainietiškų, itališkų skanumynų greenwich turguje (po to teko apsilankyt nacionalinio jūrų muziejaus tualetuose), stebėjome saulės „juodąsias“ dėmes per teleskopą karališkojoj grinvičo observatorijoje, apėjome ratą apie London ir Tower tiltus, užlipome 311 laiptelių į Monument bokštą (nusileidę, už tai net gavome diplomą!), išgėrėme porą pintų alaus Fuller’s pub’e, tada dar porą kitokių rūšių „The Barrow Boy and Banker“ pub’e, pasivaidenome prie Bin Ben laikrodžio (pakeliui, McDonalds prigriebiau burgeriuką), ir per St. James parką praėję prisėdome pailsėti Trafalgar Square aikštėje (kurioje į fontaną jaunimas įmetė dvi merginas! gerai, kad ne mūsiškes), atgavę jėgas patraukėme link dar vieno pub’o (netyčia, teko patikrinti du gėjų pub’us, kol suradom trečią „straight“ pub’ą) „The Harp“, kuriame išlenkėme dar po bokalą, Londone traffic’e vijomės važiuojančią mašiną, ir pasiviję sušokome į ją (mašinai vis dar važiuojant), susitikome su draugų draugu, ir „beveik“ apturėjome turistinę kelione su mašina aplink Londoną, tik kažkaip labai greitai mašina pavargo ir pridusus buvo palikta kelio pakrašty), nuoskaudą dėl sugedusios mašinos nuraminome vėlgi pub’e – The Volunteer Pub – šįkart ragaudami čekišką alų, išsimiegojom šįkart jau lovoj (kas lovoj, o kas ant žemės),  prisivažinėjome su traukiniais (tiek į Londoną, tiek į Kembridžą), prisišopinome (mostly, merginos, bet ką čia su žmonom padarysi… jeigu šopinasi, vadinasi reikia? – kokia graži suknelę… ir tik £276?!), prisivalgėme dieviškai skanių Chocolat Chocolat ledų, suremontavome (čia, jūs remontuojat, aš žiūriu) mūsų sulūžusią lovą, apvaikščiojome Royston’o charity parduotuves, išragavome įvairių jūros gėrybių (kai kurių net pavadinimų nežinojau), išgėrėme porą butelių labai skanaus balto vyno, pasidarėme dar vieną alaus degustaciją namuose (kaktusai ir imbieras aluje nėra tokia brilliant idėja, tačiau baltojo arklio legendos „Košmaras“ paliko įspūdį), dar kartelį apsišopinome, suvalgėme brangių (bet labai skanių) sumuštinių su TRULY ORGANIC ingridientais, apsikabinome atsisveikinant, ir nusprendėme, kad kokias nors atostogas vėl būtų gerai susiorganizuoti…

Atrodo tokios trumpos atostogos (truputį ilgesnis savaitgalis nei įprasta), tačiau tiek daug įspūdžių ir  „pirmų“ kartų. Ačiū atostogavusiems kartu!

Apie begalybe

Zmona turi tokia tase, kuria kartais pavadindavau palapine. Siandien supratau, kad tikrasis jos vardas BEGALYBE. Buvom paleke i Kembridza apsipirkti… Ir viskas i JA tilpo…

„Susitelkimas į Sprendimus“ – Mark McKergow ir Paul Z. Jackson

The Solution Focus

Kokį rezultatą norėtumėte pasiektie šiandien?
Kaip suprasite, kad pasistūmėjote į priekį?
Kuo bus naudinga išspręsti problemą?
Kas praversdavo praeityje sprendžiant tokias problemas?
Kas apskritai gerai sekasi?

Klausimai, kuriais Rytis pasidalino feisbuke pakeitė mano suplanuotą „anime“ sekmadienį. To be fair, keletą anime serijų vis tiek pažiūrėjau… bet tada kuriam laikui įnikau į knygą The Solution Focus (Susitelkimas į Sprendimus).

Ką galiu pasakyti perskaitęs knygą? Hmnz…

Trumpai

Turbut nera nieko nepatogiau, negu rasyti teksta su iPhone telefonu ir automatiniu EN kalbos istaisymu…

Nors… Turbut pusyne be popieriaus uzsinoreti i WC butu dar nepatogiau!

Aštrūs apelsinai?!

Balsamic Roasted Sausages with Spicy Orange - IngridientsBalsamic Roasted Sausages with Spicy Orange - Result
Mūsų užrašų knygutėj guli toks paprastas ir lengvas „savaitgalinis“ receptas, kur viską sudedi į skardą… ir lauki skanių pietų. Kadangi gaminam nebe pirmą kartą, tai šįkart paįvairinom… įdėjom šiek tiek daugiau čili ir apelsiną…

Smegenys atsisako suvokti, kad apelsinai gali būti aštrūs… labai smagus derinukas 🙂

Vegetariškai…

Roasted Peppers With Herb Couscous / Yellow

Šiandien per darbus nebebuvo kada pavalgyti normalių pietų. Sugraužiau kelius dar vakar žmonos keptus riestainius, drebančiom rankom keldamas n-tąjį kavos puoduką, bet ko nors karšto suvalgyti – nepavyko. Taigi, traukiniu riedant namo, jau mąsčiau, ką čia tokio sukirtus vakarienei… į ką čia būtų galima suleisti dantis…

Tačiau vakarienės „receptą“ leidau išsirinkti savo mergaitei… dėl to išsvajotosios mėsos nebeliko. Pasigaminom „Roasted peppers with herb couscous„. Kol grauži apskrudusią papriką, prikąsdamas sultingu pomidoriuku ir minkštu svogūno kąsniu, ir pakepintu cukinijos gabaliuku – atrodo… nu visai nieko… neįspūdingai, bet valgyti galima. Nors visai skanu… bet kai užkandi apskrudusį ožkos sūrio gabaliuką ir jis tiesiog tirpste ištirpsta… užmiršti net apie pilną balto vyno taurę… stūkstančią šalia.

Skanu! Bet… taigi vegetariškai… svarstau dabar, užsirašyt į receptų knygutę, ar ne?

Kodėl emigrantam sunku išmokt anglų kalbą?

Ogi, todėl, kad jos nereikia…

Šiandien buvau palėkęs (čia, valandą važiuot su mašina, tris valandas su traukiniu, ir pusvalandį su taksi… ir taip į vieną pusę!) prie jūros. Fabrike. Panašiam kaip Vičiūnai (kur kažkada teko dirbti – oj, kiek prisiminimų vaikštant po gamybos cechus ir sandėlius). Prieš einant į cechą, reikia persirengti, nusiprausti ir dezinfekuoti rankas, užsidėti gobtuvėlį ant galvos, apsiauti guminius batus, ir žingsniuot į darbo vietą. O kad nepasimestum… visur yra didelėm raidėm užrašytos instrukcijos.

Angliškai. Lenkiškai. Lietuviškai!

Nice… žodžiu, jeigu leki padirbėti Anglijoje į fabriką kokį… nesitikėk greitai išmokti anglų kalbos. Bo, jos kaip ir nereikia…

Dar vienas bandymas: Ricotta Dumplings

Ricotta Dumplings - IgridientaiRicotta Dumplings - GaminamRicotta DumplingsTrolių Žaidimas

Jau kelinti metais su žmona gyvename be televizoriaus. Tačiau, karts nuo karto, pasižiūrim kokią TV laidą internetu (pavyzdžiui, BBC iPlayer ar 4OD yra gėris). Čia visai neseniai pažiūrėjom „Two Greedy Italians“… tai gražių vaizdų tiek apie Italiją, tiek apie maistą… žiūri ir varvini seilę.

O jeigu atrodo skanu per TV, tai pasigaminus turėtų būti dar skaniau? Savaitgalį, su Kęstuku, išbandėm „Ricotta Dumplings“ receptą (čia kaip gražiau išsiverstų – rikota sūrio koldūnai?) – tai, mano nuomone, vienas iš lengviausių ir pakankamai greitų receptų, kurie gali suteikti „wow“ akimirką…

Receptų bandymai

Šios savaitės dienos bėgo labai greitai. Darbe – buvo milijonas darbų… net penktadienį išėjus iš ofiso, mano to-do list’e buvo likę 49 nepadaryti darbai. Tačiau, kiekvieną dieną po darbų, labai greitai persijundavau į „namai“ režimą, ir laukdavau kelionės traukiniu namo… bo namuose laukė pilnas šaldytuvas ingridientų ir dar neišbandyti receptai!

Quick & Easy Chicken Stir Fry Pirmadienio bandymas – Quick & Easy Chicken Stir Fry. Kadangi pirmadienis buvo ne darbo diena, tai apie šį stir-fry jau rašiau. Pastebėjimas: šviežūs, neišlukštenti žirniai, šiek tiek pakepinti, yra labai skanūs.

 Pasta & Meatball Soup With Cheesy Croutons - Ingridients Pasta & Meatball Soup With Cheesy Croutons - Result Antadienio bandymas – Pasta & Meatball Soup With Cheesy Croutons. Žmoną ilgai turėjau įtikinėti, kad čia ne kukulių receptas. Taigi, „Italian Herb Meatballs“! (skamba žymiai geriau?) Begamint valgį buvo labai keista į sriubą pilti pieno… bet gavosi visai skaniai. Ne įspūdinga, bet valgyti galima (o tai reiškia, kad recepto neužsirašysim… ir daugiau turbūt nebedarysim – vis dėl to sriuba su kukuliais…)

Grilled Chicken Tandoori Masala - SalotosGrilled Chicken Tandoori Masala Trečiadienio bandymas – Grilled Chicken Tandoori Masala. Kadangi šaldytuve buvo likę tik tandoori pastos, teko planuotą receptą truputį pakeisti. Tačiau… niekas negali sugadinti recepto su vištiena! Iš šito recepto pasisavinti reikėtų idėją, kad prie standartinės „salotos su agurkais ir pomidorais“ idealiai tinka smulkiai supjaustytas raudonas čili!

Grilled prawns with warm spring salad Ketvirtadienio bandymas – Grilled prawns with warm spring salad. Pirmas savaitės receptas, kurį verta užrašyt į mūsų šeimos receptų knygutę. Su žmona sukirtom kaip triušiai (greitai ta prasme). Sėdim… mąstom… privalgei? Aš irgi.. biški gal net per daug. Ir tik tada pastebėjom kad receptas buvo 4 asmenims! Pakepintos cukinijos, apvirti šparagai, šiek tiek citrinų sulčių ir „nekaltųjų“ alyvuogių aliejaus – idealios šiltos salotos!

Spiced Pea & Potatoe RollsSpiced Pea & Potatoe Rolls Penktadienio bandymas – Spiced Pea & Potatoe Rolls. Besukdamas roll’us nusprendžiau, kad vien tik iš jų turbūt neprivalgysim. Tai dar greitai pastirfryinau krevečių, ypatingai aštrių (su imbieru, čiliu ir česnaku). Susukti roll’ai irgi gavosi pakankamai aštrūs, tai situaciją gelbėjo Kęstuko atvežta lietuviška (atšaldyta) gira!

Ką valgysim šią savaitę?

Quick & Easy Chicken Stir Fry

Dažniausiai į parduotuvę einame su ingridientų sąrašu vakarienei ir pas mus šaldytuvas visada būna beveik tuščias. Tačiau vakar, sumąsčiau, kad vėl reiktų pabandyti, kaip Londone darydavom – suplanuot ką valgysim savaitei į priekį… bo, tada rečiau į parduotuvę vaikščiot reikės – ir pinigų mažiau išleisim, ir laiko daugiau turėsim (pavyzdžiui, mokytis ant rankų stovėt?).

Taigi… sudariau šios savaitės meniu (ir šaldytuvas gavosi beveik puspilnis):

  • Kiniška virtuvė: quick & spicy beef pho with egg noodles
  • Japoniška virtuvė: tempura prawns with minted mango
  • Indiška virtuvė: chicken tikka masala skewers with yoghurt cucumber salad
  • Itališka virtuvė: pasta & meetball soup with cheesy croutons
  • Taivaniška virtuvė: Spiced pea & potatoe rolls
  • … dar ką nors iš likučių

Užsakiau maisto internetu (iš Tesco). Kas įdomiausia, kad atvežė ne visko ko man reikėjo – t.y. nerado mano užsakytos jautienos… Dėl to, žmonai į mane bežiūrint alkanom akim, reikėjo greitai improvizuoti – vakarienei vietoj aštrios jautienos teko pasidaryt kitokį stir-fry su vištiena.

Stir-fry padaryt lengva… sauja susmulkinto ginger, šiek tiek česnako, daug raudono čili, pakepinus įmest mažus vištienos gabaliukus, paskrudint, tada dar daržovių belekiek, ir nomnomnom. Visada skaniai ir greitai (ne visada įspūdingai)!

Tačiau dienos įvykis buvo – vištienos mėsinėjimas! Vietoj default’inių vištienos krūtinėlių ar šlaunelių, nupirkome visą vištą. Ir aš su savo didžiuoju cleaver’iu (toks peilis, kaip kirvis) pirmą kartą gyvenime (kiek pamenu – gal kada kaime yra tekę?), pjausčiau vištą – per sąnarius, kaulus, ir visa kita. Smagus jausmus. Spėju pasipjaut ir nusipešt pačiam vištą būtų NEXT LEVEL.

Hot roadinės gimnasčių šik…

Acrobatics

Pirmadienis. Vėl ne darbo diena. Jaučiuosi keistai taip ilgai nenuėjęs į darbą (jau du keturių dienų savaitgaliai iš eilės). Keista.

Šiandien su Eveliuku nupėdinome iki mūsų miesto parko, kuriame vyko miesto šventė. Kadangi pusryčių buvome nevalgę, tai greitai sukramsnojom po vieną hotdog’ą (prisiminiau, kad Palangoj prieš n-metų jie būdavo daug skanesni) ir apėjom visą parką ieškodami ko nors įspūdingo. Kitame parko gale pastebėjome ilgą eilę, prie kurios ir mes atsistojome (čia turbūt labai angliškas įprotis – pamatai eilę – stok). Pastovėję pusvalanduką gavome po didelį sumuštinį su keptos kiaulės gabaliukais ir suskrudusia skūra. Skanumėlis!

Tada kol Eveliukas kibo į ledų porciją, o aš „tvarkiau“ coca-cola skardinę (reikia gi kartais pasidžiaugt ir junk-food’u?) pasižiūrėjome į gimnastų pasirodymą. Nuostabiai žavios gimnasčių ugningos šik… ką ten ugningos, visos hot-road’inės! (keletą kartų gavau iš žmonos alkūnės į šoną, kai šį pastebėjimą „garsiai“ pagalvojau). O ką daryt, kad gimnastai (na, gerai, ir gimnastės) buvo su „liepsnos“ spalvų kostiumais? Ugningos spalvos gi…

Įspūdingas pasirodymas! Užsidegiau ir pats… išmokti vaikščioti ant rankų išmokti pastovėt ant rankų… how hard can it be?

Riestainių diena

Riestainis

Kadangi nuo paskutinio „gaminimo“ buvo likę dar keli šaukštai grietinės, ir miltų (nuo to laiko, kai pradėjom kepti duoną patys)  niekada netrūksta, šiandien pasidarėm „riestainių dieną“. Čia ne riestainių pusryčiai, pietūs ar vakarienė, o visa diena dėl to, kad… gulim lovoj, geriam arbatą, ir graužiam riestainius.

The Time You Enjoy Wasting Is Not Wasted Time!

Riestainiai, arbata, ir 32-a „Hajime No Ippo“ serija. Gera, pailsėti…