in apie maistą, apie žmoną

Pasierzinimai

Kepam duona 3

Mano mergaitei labai patinka anties paštetas (patys dar nebandėme pasigaminti, tačiau karts nuo karto nusiperkam tai iš parduotuvės, tai iš farm shop’o). Vakar galvoju… reikia truputį pasierzinti. Nuėjau į parduotuvę ir nupirkau pašteto… bet duonos tai „pamiršau“. Mergaitės, radusios pirkinių krepšy paštetą, šypseną greitai pakeitė klausiantis žvilgsnis „o kur duona?“.

O šiandien… mergaitei išėjus į darbą kepiau duoną. Su moliūgo sėklom. Išminkiau, palaukiau, sumaigiau į formą, vėl palaukiau, pašoviau kepti, dar ilgiau palaukiau (buvo laiko „pasivyti“ kelias savaites nematytus naruto ir bleach), išėmiau… ir… negaliu ragaut. Už vakarykščius pasierzinimus, gavau bausmę – dabar turiu sulaukti mergaites, kad kartu paragautumėm. Taip ir žiūri į mane duona, viliodama griebt peilį, ir per traškančią plutą atpjaut pirmąją riekę. Atrodo kiekviena minutė vis ilgėja… ir ilgėja…

Write a Comment

Comment