in apie gyvenimą

Kiek metų čia gyvensim?

Nomnom

Esu beveik etatinis duonos kepėjas… kiekvieną kartą gaunasi vis skaniau.

Šiandien su mergaite pasidarėm arbatos į termosą, ir išėjom truputuką pasivaikščioti. Pasukom link artimiausio parkelio (bo, toks mažytis) ir prisėdom ant medinių suoliukų. Įsipylėm arbatos į puodukus (Evelina į termoso puoduką, o aš iš virtuvės buvau prigriebęs normalų puoduką), atsivertėm savo knygas (kaip į parką be knygų?) ir įnikom skaityti…

Po kurio laiko (nors skaitėm labai labai skirtingas knygas), susižvalgėm ir užvedėm pokalbį… „kiek metų čia gyvensim?“ Iš vienos pusės žodis „metai“ atrodo labai ilgas laiko tarpas… iš kitos pusės, jau vėl reikia prasitęsti nuomos sutartį dar vienam pusmečiui, o tai reiškia, kad Royston’e gyvenam beveik pilnus metus…

Write a Comment

Comment