Suši!

Sushi

Grįžau iš darbo pusantros valandos vėliau nei turėčiau. Galvojau, kad apie vakarienę reikės jau užmiršt…

O bet tačiau! Žmona, lyg atspėjus, kad namo vėluosiu, vakarienę paruošė tokią, kuriai „atšalimas“ nebūtų baisu… Kaip maži vaikai kirtom į suši. Radau dar vieną vaistą nuo slogos (jos net neturėdamas). Visai kaip garstyčios (ar krienai), stiprų ir aštrų atodūsį duoda ir wasabi pasta!

Lydekai paliepus, uošvienei panorėjus… vėl kepam duoną

Kepam duona

Šiandien iškepiau du kepaliukus duonos! Tas kur gražesnis – pagal standartinį receptą, o tas kur visas susiraukšlėjęs, tai su džiovintais marinuotais pomidorais.

Kadangi buvo prašančių pasidalinti receptų (o ir šiaip, įdomesnius receptus gi visada reikia užsirašyt), tai kol duonikė karšta, pasistengsiu užrašyt…

Paprastas Duonos Receptas

Ingridientai

  • maišiukas (7 gramų) mielių miltelių (su šviežiom bandžiau, bet nesigavo porą kartų, tai nusprendžiau, kad geriau su paprastais milteliais)
  • 500 gramų strong bread (stiprių duonos?) miltų
  • 2 arbatiniai šaukšteliai druskos
  • 1 arbatinis šaukštelis cukraus
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • vandens

Receptas

  1. Sukratom miltus, mielių miltelius, druską, cukrų į didelį indą ir gerai išmaišome. Jausmas gana keistas su šaukštu sukinėt miltis, bet reikia gerai išmaišyti, kad mielės pasiskirstytų tolygiai. Viduryje indo iškasame didelę duobę…
  2. Dabar reikia šilto/šalto/drūgno vandens. Kad per ilgai prie kriauklės nestovėt sukinėjant karštą/šaltą/karštą/šaltą, lengviausias būdas paruošti vandenį – užskaisti arbatinuką ir kai vanduo užvirs, įpilti į indą 100 ml verdančio vandens ir 200 ml šalto vandens. Į vandenį supilam aliejų.
  3. Supilam paruoštą aliejingą vandenį į miltų duobę ir maišom… iš pradžių patogiausia su šaukštu, bo labai prie rankų limpa. Bet po poros minučių sukimo su šaukštu, labai smagu iškratyt visą masę ant stalo ir pradėt minkyt su rankomis. Minkom keletą minučių (kepu duoną jau kokį šeštą kartą, tačiau taip ir nenutaikau kiek laiko minkau tešlą, turbūt kiekvieną kartą vis kitaip), kol tešla pasidarys standi. Jeigu atrodo kad tešla dar limpa prie rankų, tai minkyti reikia toliau (papildomų miltų nereikia, bo dar paminkius šiek tiek, tešla nebelips).
  4. O dabar prasideda kantrybės treniravimas… įmetam tešlą į tą patį indą kur maišėm miltus/tešlą, ir uždengiam rankšluoščiu (bandžiau tiek drėgnu, tiek sausu – rezultatas gaunasi toks pats) ir paliekam tešla „paaugti“ 1 valandėlę.
  5. Po valandėlės bandom ištraukti tešlą iš indo (taip bandom – bo tešla priešininsis). Pabarstom stalą miltais (čia jeigu žmona spėjo nuvalyti stalą kur prieš tai minkiau tešlą, jeigu nespėjo – tai papildomų miltų nelabai tereikia). Ir vėl paminkom (lenkdami tešlą per pusę, ir stumdami nuo savęs). Tešlą suformuojam į „kaip turi atrodyti duona“ formą ir dedam į šaltą aliejumi išteptą skardą. Vėl uždengiam rankšluoščiu ir paliekam dar pusvalandžiui. Per tą pusvalandį, įkaitinam orkaitę iki 240 laipsnių karščio.
  6. Dedam skardą su duona į orkaitę, ir kepam pusvalandį.

Man patinka tokie receptai, kur po pusvalandį (ar ilgiau) reikia palaukti. Puiki proga pažiūrėt vieną kitą anime seriją.

 

Idealus sumuštinis „likučių“ pribaigimui

Sandwich

Kadangi svečių savaitgalį nesulaukėm, tai viso to gėrio taip ir neįveikėm. Taigi, šįvakar po darbų, laukė „sumuštiniai“. Mano ideali žmona iškepė idealų kepalą duonos (aha, tą kur šeštadienį aš kepiau, jau seniai suvalgėm, neliko nė trupinėlių), šaldytuvas saugojo ėrienos likučius, o ką „tepsiu, dėsiu, tepsiu, dėsiu, tepsiu… ir tada NOM NOM NOM“ nulėkėm prigriebti į parduotuvę.

Ir… man berods, radau idealaus sumuštinio receptą…

  • riekė šviežios (dar šiltos) duonos
  • tepam ploną ploną sluoksnį sviesto (visai nesunkiai ant šiltos duonos tepas)
  • dedam porą saujų žolių (kaip rocket’ai vadinasi? garstyčių lapai? ar kaip?)
  • dedam sluoksnį plonai supjaustytos avienos (aha, naudojam likučius)
  • tepam su šaukštu sluoksnį garstyčių (jeigu slogos neturit, tai labai ploną… o jeigu jaučiatės drąsūs, tai galima ir storesnį – žadą atims)
  • dedam sluoksnį per pusę perpjautų vyšninių pomidoriukų
  • dar tarp pomidoriukų vienas kitas mažiukas raugintas agurkiukas
  • ir tada, dar viena riekė duonos ant viršaus… ir paspaudžiam (kaip maloniai spaudžias šviežia duona)

Ir tada… NOM NOM NOM. Žiūrint kaip drąsiai tepėt garstyčias, slogos jau turbūt nebeturit… ar net iš džiaugsmo verkiat, kad slogos ateinančias metais irgi neturėsit. Vienintelė palaima (ir paguoda), kad tą karštį labai maloniai nuvėsina šviežūs pomidoriukai. O avienos minkštumėlis neišpasakytas… Pabandžiau dar vieną sumuštinį be garstyčių, tada jautės vakarykščio čili padažo skonis…

Man rodos aš per skaniai valgau 🙂

 

Having Sunday Roast, Reading Sunday Times

Sunday Roast BelaukiantSunday Lamb Roast
Nom nom nom

Kantrybės geriausiai išmokyti gali virtuvė. Nuo pačio ryto su žmona sukinėjomės apie orkaitę, ir vis nekantraudami žvilgčiojom pro langelį. Laukė ilgos  (ir atrodė vis ilgėjančios) keturios valandos iki pietų…

Lėtai keptas avienos kumpis su čili padažu ir čiobreliais

Ingridientai

  • 2-2.5 kg avienos (avies kumpis su kaulu) – pas mūsų vietinėsė parduotuvėse, didžiausias mėsos gabalas svėrė tik pusantro kilogramo, tai teko kepti šiek tiek trumpiau)
  • krūmas čiobrelio (kuo žalesnis tuo geriau… dėl to ir rašau, kad krūmas)
  • sauja rozmarino (turėjom tik džiovinto, aišku, žalias būtų žymiai skaniau)
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 250 ml baltojo vyno (laukimas kol viskas iškeps ganėtinai sutrumpėja, jeigu likusius 500 ml pradedi vartoti uždarius orkaitę)
  • 1 galva česnakų (tiesiog išskaidytų dalelėmis, bet nenuluptų)
  • 4-5 šaukštai čili džemo (jeigu labai aštrus pasitaikė… tai tada dar labai tiktų 2 šaukštai medaus)

Receptas

  1. Įjungiam orkaitę, nustatom iki 160 laipsnių, ir kol orkaitė įkais, paruošiam avienos kumpį. Įdedam kumpį į skardą, pasiimam mažą peilį ir kumpį ruožais įpjaustom (aš pjausčiau kas centimetrą, ir po pusės centimetro gylio ruožiukus). Tada, praplečiam įpjovimus, ir prikišam čiobrelio ir rozmarino. Likusius čiobrelių lapus užkratom ant avienos.
  2. Apšlakstom kumpį su alyvuogių aliejumi, pabarstom su druska ir maltais juodaisiais pipirais, ir švelniai pamasažuojam kepsniuką, kad visas šitas gėris įsigertų. Tada supilam vyną aplink laimingą avienos kumpį (bent ne ant pačio kumpio). Griebiam didelį gabalą folijos, ir užbarikaduojam mėsą, kad nebeliktų jokių tarpų.
  3. Kepam 3 valandas. Po daug anime serijų 3 valandų, išimam skardą, nukeliam foliją, sukratom česnakus gražiai aplink avieną, vėl su ta pačia folija užbarikaduojam ir šaunam atgal į orkaitę. Kepam dar 30 minučių.
  4. Vėl išimam skardą iš orkaitės. Nuimam foliją, ir supilam visą skystį (vyną/sultis/etc) į atskirą indą (iš šito gėrio dar darysim padažą). Tada, su šaukštu (ar su šluotele kokia) aptepam avienos gabalą su čili padažu (ir medum). Stengiamės aptepti taip, kad užteptumėm visur, bo būtėnt tie gabaliukai kur klius padažo, bus skaniausiai apskrudę. Pašaunam atgal į orkaitę, ir vėl kepam 30-40 minučių.
  5. Po dar poros anime serijų Traukiam skardą lauk iš orkaitės. Pasidedam kur nors, kad galėtume gėrėtis savo meno kūriniu (bo avienai, po ilgo ir varginančio kepimo, reikia dar 20 minučių pailsėti), ir kimbam į padažo gamybą: nugriebiam nusistovėjusius riebalus (kur prieš tai buvom išpylę visus skysčius iš skardos), ir supilam sultis į katilą. Verdam ant vidutinės ugnies, kol padažas pradeda kietėt (arba, kol nebeįstengi pasipriešint norui suleist dantis į kumpį).
  6. Pjaunam gabalą kumpio, užpilam samtį padažo, ir NOM NOM NOM!

Are you feeling kind of posh these days? Having Sunday roast, reading Sunday Times…

Kepam duoną – Bandymas Nr. 3

Duona - Bandymas Nr. 3

Vis dar bandau kepti duoną (bandymas nr. 3)… pirmi du kartai gavosi „gražūs“, bet skonio atžvilgiu neįspūdingi. Trečią kartą – duona gavos beveik su skiautere… liko dar pusvalandukas, kol bus galima paragauti!

Po pusvalanduko… NOM NOM NOM! Karšta, garuojanti, kaimu kvepianti duona…

Sekmadienio belaukiant

Sunday Roast Belaukiant

Šaldytuvas laukia sekmadienio…

Teoriškai turėjo gautis šeštadieninis avienos kepsniukas, tačiau po žmonos darbų užsukom į kavinukę užkąst. O kadangi mėsos gabaliuką skrudint reikės daugiau nei tris valandas, tai… gal nukelsim kulinarius pabandymus rytojui. Nors, iš nuotraukos matau, kurio ingridiento iki rytojaus gali nelikt…

Atradimai

Ready

Šiandien suvokiau koks nuostabus jausmas pamatyti vaiko pirmąją užgimstančią šypseną, išgirsti vargais negalais išlementus pirmuosius žodžius, prisidėti prie pirmųjų nedrąsių žingsnių žengimo, su nuostaba stebėti ir palaikyti „pirmyn, tu gali, dar truputį“ ir didžiuotis kiekvienu, nors kol kas nenušlifuotu, bet vis tiek idealiu judesiu.

Šiandien Evelina pirmą kartą užlipo ant dziudo tatamio… šiandien suvokiau, kad mūsų vaikai bus čempionai.

Atsibodo nuobodžiauti

Jau kelintą dieną mąstau, ką čia bepradėjus skaityt. Atrodo, knygų lentynoje netrūksta, tačiau nerandu nė vienos, kuri užkabintų. O skaityt tai norisi… bo jeigu nebėra net ką paskaityt, tai iš vis.. tada jaučiuosi labai neproduktyvus. Ką veiki? Dirbu, valgau, sportuoju dziudo… o ką dar? O daugiau nieko… tik dirbu, valgau ir sportuoju.

Iš vienos pusės – tiek darbas, tiek maistas, tiek dziudo – tai labiau negu patinka (ir suvalgo didžiąją dalį laiko). Iš kitos pusės, grįžus namo, norisi dar ką nors nuveikti. Atsibodo nuobodžiauti.

Aišku, šįvakar turbūt geniali mintis „ką veikti“ į galvą turbūt nebešaus… tačiau, kad nors kiek darbingesnis pasijusčiau, pasiėmiau senąją gyrą, ir draugiškai papuškavau… Tukish Get-Up greitai išmuša prakaitą, ir iškart nebesijauti toks labai labai jau neproduktyvus.

 

Chicken & Chorizo Jambalaya

Chicken & chorizo jambalaya

Kol žmona ruošiasi rytojaus shadow home secretary kalbai (aha, ir vėl politika!), vakarienę gaminti teko man. Tačiau per daug nesiskundžiam… bo kol žmona nemato, visada galima išbandyti kokį nors naują receptą…

Chicken & Chorizo Jambalaya

Ingridientai

  • 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
  • 2 vištienos krūtinėlės (supjaustytos kvadratiniais gabaliukais)
  • 1 svogūnas (supjaustytą juostelėm)
  • 1 raudona paprika (supjaustyta juostelėmis)
  • 2 česnakai (supjausti stambokais gabaliukais)
  • 75 gr. chorizo dešros (supjaustos riekelėmis)
  • 1 šaukštas Cajun prieskonių
  • 250 gr. ryžių
  • 400 gr. vyšninių pomidoriukų (galima prigriebti skardinę, arba šviežių)
  • 350 ml. vištienos sultinio

Receptas

  1. Įpilam šaukštą aliejaus į didelę keptuvę (aš, jaučiau, kad su keptuve nelabai kas gausis, tai iškart griebiau rimtesnį katiliuką) ir įkaitinam. Sukratom gabaliukais supjaustytą vištieną ir čirškinam 5-8 minutes, kol vištiena pagels/paruduos. Su žnyplėm (jo, aš buožė, žmona nupirko žnyples – pats smagiausias virtuvės daiktas!) iškabinam vištieną į lėkštę.
  2. Tada, į tą pačią keptuvę, sukratom supjaustytą svogūną ir kepam 3 minutes (retkarčiais vis pamaišydami), kol svogūnas suminkštės. Sukratom papriką, česnaką, chorizo dešros gabaliukus ir šaukštą Cajun prieskonių. Gerai išmaišom (jau dabar turėtų jaustis prieskonių karštis!), ir kepam dar 5 minutes.
  3. Sukratom atgal vištienos gabaliukus, ryžius, pomidorus (jeigu naudojam šviežius, o ne iš skardinės, tai reikės dar truputį sultinio įpilt) ir vištienos sultinį. Sumažinam ugnį, uždengiam katilą, ir paliekam lėtai virti dar 20 minučių (visai netikrindami „ar jau?“). Aš prigrieniau žurnalą paskaityt, kol iPhone’as skaičiavo kiek laiko liko.
  4. Jau! Griebiam kuo didesnį šaukštą ir „Nom nom nom“!

Iš išvaizdos rezultatas buvo šiek tiek panašus į plovą… tačiau skonis (nors, tiesą pasakius, plovo jau nevalgiau belekaip ilgai) gavosi visai kitoks. Skanuva!

 

Norint paprastai, greitai, bet kitaip…

apple & beetroot juice

Ėjau į parduotuvę sumedžiot savo mergaitei vynuogių ir greipfrutų (visada prie lentynos sustojęs pamatau baltus ir ružavus… ir sustingstu porai minučių bandydamas prisiminti, kuriuos gi mano žmona labiau mėgsta). Žingsniuodamas link kasų, lentynoje pastebėjau kažką naujo. Obviously, impulse buy, ir prie vakarienės išgėriau stiklinę burokėlių ir obuolių sulčių. Verdiktas – per saldu…

O apie vakarienę… bemedžiojant vaisių, mąsčiau, ką čia suvalgyt būtų galima, kad būtų paprastai, bet skaniai. O kas gali būti paprasčiau negu paprastas omletas? O kad būtų šiek tiek kitaip… dar prigriebiau rūkytos lašišos. Kepam omletą… baigiant įmetam lašišos keletą sluoksnių, ir sulankstom omletą į kvadratą. Nom nom nom!

„Stupid White Men“ – Michael Moore

Stupid White Men

Kartais žmona į mane žiūri liūdnu (ir priekaištingu) žvilgsniu, kad aš jos nesiklausau. Ypač jei kalba eina apie politiką. O kai žmona studijuoja tarptautinius santykius (ir jeigu bando pasipasakot, ką nuveikė per dieną), tai ši tema yra truputį sunkiau išvengiama…

Nemėgstu knygų, kurios bando formuoti tavo mąstymą (taip, srityse, kurios man neįdomios (na, gerai, gerai,mano mieloji, žmona – srityse, kurios man mažiau įdomios), mano mąstymas pakankamai nesusiformavęs. Kadangi, šiuo metu gyvenu ne Lietuvoje, tai man nelabai rūpi kas vyksta Lietuvos politikoje. Iš kitos pusės, nors ir gyvenu Anglijoje, bet esu lietuvis, tai man nelabai rūpi, kas vyksta Anglijos politikoje. Jau net nekalbu apie kitų valstybių (Rusija, Kinija, JAV) pakilimus ir krizes… Taigi, jei pokalbiai virsta į politines diskusijas, ir mane kas nors bando į tai įtraukti, visada bandau sumąstyt, kaip čia politiškai korektiškai pasakyt, kad man neįdomu? Ir kad nuomonės apie tai turbūt net neturiu…

Dėl to, kai pasiėmiau žmonos iš bibliotekos parsineštą knygą „Stupid White Men“, ją pradėti skaityti man buvo sunku. Na, ir kas, kad Amerikos prezidentas Bush’as? Na, ir kas, kad jam tą postą praktiškai padovanojo tėtis? Na, ir kas, kad balsavimą nulėmė tik keletas balsų? Na, ir kas? Per porą savaičių (praktiškai skaitydamas po 10 minučių traukinyje važiuojant į ir iš darbo) knygą perskaičiau, bet pasaulis (ar tuo labiau mano mąstymas), nuo to per daug nepasikeitė. Sužinojau daug žmonai įdomių faktų, kurie šiandien, for me as an ignorant white man, nėra dar svarbūs.

Šeštadieninis Grilled Ribeye Steak

Šiandien su žmona ėjome iki gym’o. Šiaip pažiūrėt, kiek kainuoja, kas per gym’as… Pakeliui, užsukome į protestantų bažnyčią (i know, i know!), kur vyko FairTrade Coffee mugė. Tai nusipirkome arbatos už porą svarų. Vadinasi, parėmėme kokį nors ūkininką iš belekur (padarėm gerą darbą iš pačio ryto? – gera pradžia!).

Tada, žingsniavome toliau iki gym’o. Pasidžiaugėm, kad jau kačiukai ir dar kažkokios geltonos gėlės (mergaitė, sakė, kad tos gėlės Lietuvoj tik per velykas pradeda žydėt) žydi (ot, nenufotkinau…), vadinasi, pavasaris jau čia… nors buvo dar šalta (mergaitė vis grūdo savo leteną į mano striukės kišenę ir bandė susišildyt).

O gym’u biški nusivyliau… keletas įdomesnių aparatų ir tiek. Na, gal baseinas, įdomesnis. O taip, nežinau… nežinau… Reikės pagalvot ar verta, ar užteks pasitenkinti dziudo. Arba, per skelbimus pažiūrėt, kokios geležies nusipirkt ir iš pustuščio „sitting room’o“ pasidaryti gym’ą namuose.

O grįžtant namo pajutau, kad pilvas urzgia… tai užsukome pas vietinį mėsininką ir nusipirkome porą mėsos gabalų (kepsniukų), bei pomidorų su brokoliais. Taigi, geras pusvalandukas, ir su mergaite kibom į kepsniukus…

Grilled stake with baked vegs

Grilled Ribeye Steak

Ingridientai

  • kepsniukų (1 vienam žmogui)
  • druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus
  • 300 gramų brokolių
  • 300 gramų vyšninių pomidoriukų
  • 

Receptas

  1. Griebiam kepsniukus iš šaldytuvo, užbarstom druskos su pipirais, užpilam truputuką aliejaus, ir kaip mylimos žmonos nugarą masažuodami, gerai įtrinam viską iš abiejų pusių. Paliekame kepsniukus pastovėt 20 minučių. Kol kepsniukai stovi, įjungiam orkaitę ir įkaitinam iki 200 laipsnių (labai gera proga pažiūrėt kokį nors anime!)
  2. Pasibaigus anime serijai Po 20 minučių, sukratome į skardą brokolius su pomidorais. Pabarstome su druska ir pipirais. Apšlakstome alyvuogių aliejumi. Pašauname į orkaitę. 10 minučių kepame daržoves (vėl gera proga, pradėti žiūrėti dar vieną anime serijytę, arba pasidaryt kavos).
  3. Įkaitinam grilinę keptuvę (bo, kitokios neturėjau). Labiau. Tada, metam kepsniuką (jei telpa, galima du) ant įkaitintos keptuvės ir žiūrime kaip čirškinas (žiūrėjome, abudu su mergaite, kaip mėsa keičia spalvą) 4 minutes. Apsukame, ir kepame dar 4 minutes.
  4. Ir… ne, dar nesuleidžiam savo ilčių į nuostabų kepsniuką. Paliekame kepsniuką pastovėt 5 minutes, kad mėsoj prisikauptų daugiau sulčių. O tada, tėškiam kepsniuką į lėkštę, griebiam iš orkaitės daržoves ir kratom šalia kepsniuko. Ir… dabar jau leidžiam iltis į kepsniukus. Nomnomnom! 

Besivejant saulėlydį

Sun set

17:30 susipakuoju nešiojamąjį kompiuterį, ir iškeliauju namo (t.y. kaip visada, pusvalanduką žingsniuoju iki Foxton traukinių stoties). Tačiau šįvakar viskas buvo kitaip… pusė kelio iki traukinių stoties mane lydėjo besileidžianti saulė. Atrodė, kad saulė tokia didelė, tokia raudona ir taip arti… sumąsčiau, kad nufotografuosiu (su telefonu, bo fotoaparato taip ir nesinešioju niekur), kad pasidalinti „mažais džiaugsmais“ ir su kitais.

O nuotraukoje saulė tokia mažutė ir, atrodo, taip toli. Bet ir maži džiausmai yra gerai… bo, tokis saulėlydis reiškia, kad jau tikrai tikrai pavasaris…

Ką veikiat per pietų petrauką?

River 2River :)

Mes su kolegomis turime šiokią tokią rutiną. Pirma – į vietinę valgygklą pavalgyti. Antra – pasivaikščioti. Kadangi dirbame beveik in-the-middle-of-nowhere (bent jau taip atrodo, kai žingsniuoju pusvalandį iki darbo – atrodo vien laukais eini ir eini), tai atrodo, kad nelabai  kur yra pasivaikščiot. Bet iš tikrųjų, apgaulingai, visai už kampo slepiasi visas kaimukas…

Taigi, jei lauke nėra per daug šlapia ar šalta, žingsniuojam link  kaimuko. O tada link tilto… Kur prasideda įvairios diskusijos nuo „kodėl šitas lėktuvas taip žemai skrenda“ iki „o čia gali būti krokodilų?“…

O tada atgal į ofisą… pasivaikščioję ir pailsėję.