in apie knygas, apie maistą

„Staltiesės Ritmu“ – Paulius Jurkevičius

Sveikas, Pauliau,

Nuoširdžiai sakau, Jūsų knygos taip niekada ir nebūčiau perskaitęs, jeigu ne mano žmona. Kuri buvo trumpam (kokiai savaitei) pradingus iš mano akiračio (kol perskaitė knygą pirmoji) davusi man laisvę ir ramybę pabūti savo oloje. Paskui įdavė knygą man. Ir prisakė skaityt.

Pradėjau skaniai. Paskui analizuodamas. Dar vėliau, pradėjau tave laikyt snobu. Ir Palangoje atostogaujantys lietuviai, man buvo visiškai neįdomūs. Nuo sausio vienuoliktos dienos, kiekvieną vakarą guldamas į lovą vis žmonos paklausdavau – o tau ta knyga patiko? Kodėl? Vis negaudavau išsamių atsakymų, ir kitą vakarą vėl trumpam tekdavo pasinert į knygos puslapius. Ir vėl ko nors klausdavau, apie jau perskaitytą skyrių. Pauliau, moki rašyti įdomiai. Kartais erzinančiai, bet vis tiek įdomiai. Niekada neskaičiau tavo straipsnių, ir turbūt neskaitysiu naujų. Tačiau knyga kažką manyje pakeitė.

Gaminti „ką nors skanaus“, mane turbūr pirmas (jau emigravus atostogų, kurios užsitesė) įkvėpė Jamie Oliver. Tačiau, manau, kad tavo dėka, šiandien vakarienė buvo kitokia negu „dažniausiai“ (negaliu sakyti visada, bo pakankamai dažnai valgome ką nors naujo).

Šįvakar žingsniavom iki artimiausio Morrison’o, kuris turi savo žuvies skyrių. Žmona pusvalanduką pirštais baksonojo midijas ir tikrino ar jos užsidaro. Tada susipirkę reikiamus ingridientus (atsiprašau, bet receptas tai ne iš tavo knygos – tačiau, turi pilną teisę jaustis laimingu – bo, įkvėpėjas, tai tikrai tu), pasukome link namų. Pakeliui namo, užsukome į vietinę vyno parduotuvę, kurioje pardavėjas (spėju, jam dar tolokai iki someljė, tačiau) nuoširdžiai mums patarinėjo, koks vynas labiausiai tiktų prie midijų. Vėlgi butelis nekainavo milijono, tačiau prie galutinio rezultato labai tiko.

Kam, bandyti apibūtinti vakarienę tiktai žodžiais, jeigu galima pabandyti tiesiog parodyti (ko beje, prisiminus knygą, nepastebėjau nė karto, kad trūksta paveiksliukų, kol neperskaičiau kitų žmonių atsiliepimų apie knygą):

  • ką tik iš parduotuvės, ruošiamės gamint…
  • Preparation for dinner

  • praėjus pusvalandukui, vakarienė paruošta…
  • praėjus penkioms minutėms, vakarienės nebėra…
  • 5 minutes later

Skaitydamas apie maisto ir vyno derinimą, vėlgi galvojau, kad Pauliau, po n-metų praleistų Italijoje, Jūs tiesiog tapote snobu. Tačiau, valgydamas antrą kartą (pirmą kartą dar studentu būnant, teko paragauti midijų Paryžiuje, ir man tada pasirodė labai „neskanu“ – dabar, perskaitęs knygą, nusprendžiau, kad nei „skanu“, nei „neskanu“ tiesiog negali būti – kiekvieną proga pavalgyti turi būti kaip pamoka) midijas, pasijutau kaip devintam dangui. Ir vynas (velniai žino ten ar geras jis, ar nelabai, sąžinės nuo to per daug neskauda) prie maisto tiko labai… tik kai jau viską suvalgėm, ir dar liko vyno porą taurių – tada vynas jau buvo rūgštesnis.

O jeigu trumpiau, tai norėjau pasakyti, kad – pirma, Pauliau, Jūsų knyga yra pirmoji mano perskaityta knyga šiais metais. Taigi, respect. O antra, tai, jei kada būsite netoli Kembridžo, Anglijoj ir alkanas, tai prasineškit – padarysiu vakarienę. Gal netokią „gurmė“-išką, gal labiau „gurmanišką“, bet pažadu, per daug nei kečiupo, nei majonezo, tikrai nebus… Už 10 įdomiai praleistų vakarų, tai turbūt mažiausiai, ką aš galiu padaryti.

Ačiū.

Write a Comment

Comment