in apie keliones, pastebėjimai

Paslėptos paslaptys

Jau beveik mėnuo kaip gyvename Roystone. Nedidelis, smagus kaimukas. Be to, kad susiradau vietinį dziudo klubą, išbandėm vietinį itališką restoranėlį, apsipirkom keliose vietinėse parduotuvėse, išgėrėm alaus vietiniame pub’e – apie Roystoną dar žinome pakankamai mažai. Dėl to, vakar, sukirtę vakarienei bratkartoffeln, nusprendėme apsilankyti vietinėje paslėptų paslapčių mugėje (ten turėjo vietiniai verslininkai pristatinėt, ką gero galima nuveikti Royston’e).

Nužingsniavom link golfo laukų, ir dar iš tolo pastebėjom porą pažadėtų palapinių. Iš toli jos pasirodė pakankamai mažos (pagalvojau, o ką norėt, visgi Roystonas pakankamai mažas). Priėjus arčiau, palapinės nelabai ir tepadidėjo – kaimukas turi savo buhalterį, savo aludarius, savo labdaros organizacijas, savo laikraštį, savo baldų dizainerius, savo fotografų… ir tai maždaug viskas.

Nusprendę, kad nelabai ką daugiau pamatysim, prigriebėm po stiklinę PIMS’o ir pasukom link kalvų dar truputuką pasivaikščiot. Belipant į kalniuką smilgos glostė kojas, paukščiai neerzinančiai čiulbėjo, aplinka kvepėjo vietomis nupjauta žole, o aš eilinį kartą apsipyliau PIMS’u savo dar šiandien išskalbtą maikutę.

Atrodo, kad ne taips bus lengva sužinoti viską apie Roystoną. Iš kitos pusės, galbūt aš per daug tikiuosi iš šito mažo miesteliuko.

Write a Comment

Comment