in apie maistą, apie pinigus

Kur lašiša pigiausia?

Dar prieš kokį mėnesį, lašiša man buvo pati prasčiausia žuvis. Ne tai, kad neskani… bet tarkim kokia menkė, ar beveik bet kokia kita balta žuvis, man buvo šimtą kartų skaniau negu lašiša. Taipogi, kartą vienam žuvies restorane, kai mano mergaitė su pasigardžiavimu kirto į lašišos kepsnį, aš mieliau pasirinkau fish & chips (paprastą žuvėką su bulvytėm fri).

O bet tačiau… prieš išsikraustant iš Londono su kaimynais užsukom į žuvies turgų. Kadangi jau pavasaris, ir kaip tikri lietuviai, šašlykų sezoną buvome atidarę senai, atsisveikinimo proga šašlykų kepti nebebuvo jokio noro. Dėl to, turguj prigriebėm apie penkis kilogramus šviežutėlės lašišos, ir dar kilogramą ar porą parūkytos (parūkyta lašiša su citrinos griežinėliu ant juodos duonos apteptos sviestu ir seniau buvo pusiau valgomas patiekalas).

Lašišą pamarinavom trim skirtingais būdais (net nepamenu kaip… nors gal esu užsirašęs į savo “tikrai verta” receptų moleskin’ą) ir tada kepėm ant žarijų, rūkėm, vėl kepėm. Pasakysiu trumpai – nieko taip skaniai kepto ant žarijų nebuvau per savo trumpą gyvenimą valgęs – net vištienos šašlykai neprilygo skoniu…

O šiandien, turėdamas omenyje, kad mano mergaitės vos ne mėgstamiausias mėsos gabalas yra lašiša, nusprendžiau pagaminti vakarienę. Iš TESCO parduotuvės prigriebiau porą gabalėlių lašišos (brangoks žaltys), pora čili pipiriukų, biški žolių (kurių pavadinimų lietuviškai net nežinau – kaip reikės gyvent kai/jei grįšiu į Lietuvą!?), agurko, grietinės, aštrios KORMA curry pastos, citrinos ir nan-duonuos.

Pačopinam žalumynus, paspaudžiam citriną, pamaišom grietinę, ištepam padažu žuvį, ir pakepinam penkias minutes. Viskas! Po gero pusvalanduko (stengiuos pjaustyt atsargiai, bo per paskutinį mėnesį du kartus įsipjoviau skaudžiai) valgėm nuostabų lašišos patiekalą. Ir šįkart buvo ANTRAS KARTAS, kai įsimylėjau lašišą.

Dabar beliko persikraustyti kur nors arčiau vandens telkinio, kur lašiša būtų pigesnė.

Write a Comment

Comment