in apie gyvenimą, apie mažus džiaugsmus, pastebėjimai

Pirmoji mūsų šeimos transporto priemonė…

Kažkada tėtis atidavė savo Opel Vectrą. Kurį laiką tai buvo mano mėgstamiausias mašiniukas. Iš vienos pusės mano… bo visur nulėkt galėdavo. Iš kitos pusės ne visai mano… bo pirko jį kažkada tai tėtis.

Iškeliavus atostogų į Londoną transporto kaip ir nereikėdavo. “Nuvažiuot pasivaikščiot” (Londone nebuvę šito kažin ar supras) galima ir su viešuoju transporto. Man visai patinka (kad kartais ir perpildyti) požemiai metro traukinukai zujantys pirmyn atgal.

Tačiau… po daugiau negu 2.5 metų (jau sakyčiau beveik trys metukai), nusprendėme su žmona, kad laikas įsigyti savo pirmąją šeimos transporto priemonę…

Namo iš Londono centro grįžome pakaitomis – tai greitai žingsniuodami šalia, tai lėtai mindami dviračio pedalus ant žalio dviračių tako.

Write a Comment

Comment