Apie laiko švaistymą… (arba tiksliau, apie laiko neišnaudojimą)

Šįvakar po ilgos darbo dienos (taip taip, visi surandame pasiteisinimų), įsijungiau pažiūrėt vieną filmą. Po jo, dar vieną. Paskui pasižiūrėjau į savo užrašų knygutę, kad per penkias 2010-ųjų metų dienas aš jau pažiūrėjau kokius aštuonis filmus…

Reikia šitą įdomų, bet nelabai naudingą užsiėmimą pakeisti kuom nors kitu.

Į Kembridžą…

Cambridge

Sekmadienis. Su Kęstuku nuvažiavome iki Kembridžo. Rytoj jau abiems į darbą. Pradinis planas buvo nuvykti į nuomojąmą kambarį, pasilikti daiktus ir lėkti apsipirkti. Tačiau, kai atkeliavome į būsimus Kęstuko namus, savininko dar nebuvo. Tai truputį teko palaukti. Geroką tokį truputį. Pažiūrėjome Simpson’us (gerai, kad informatikai visada su savim vežiojas kompiuterį), paskui How I Met Your Mother. Kai jau galų gale nusprendėme važiuoti atgal į Londoną, į duris pasibeldė landlord’as.

Taigi traukinyje sėdžiu vienas ir ramus važiuoju namo. O Kęstuko laukia įdomūs nuotykiai Kembridže.

Reikės dar kada užsukti į Kembridžą… ir patikrinti už ką (be kelių Universitetų), šitą kaimą žmonės vadina miestu…

O man patinka važiuoti traukiniu. Dieną. Kai gali žiūrėti pro langą ir rasti ką nors gražaus. O vakare, ar naktį, ar šiaip kai jau tamsu už lango, man labiau patiktų sėdėti prie židinio, žiūrėti į liepsnojančias anglis ir gerti karštą arbatą. Arba sėdėti prie kompiuterio.

Apie atmintį…

Po dviejų su puse metų aš išmokau žmonos telefono numerį. Pagaliau prisimenu! Dabar, kai su kolegom keliausiu link pub’o, galėsiu žmonai… nepaskambinti, bo telefono tai pats neturiu.

2010-ųjų pradžia…

Naujųjų Metų išvakarėse darbe užsibuvau iki ketvirtos valandos. Užtat užbaigiau senuosius metus su tuščia Inbox dėžute. Galėsim pradėti naujuosius metus su šviežiais darbais!

Jau nuo ryto su Kęstuku svarstėm galimybę nukeliauti iki London Eye, kad pažiūrėti naujametinių fejerverkų. Tačiau tiek draugų, tiek interneto patarimu – nusprendėm fejerverkus pažiūrėti kitą dieną per Youtube.

O kad nebūtų namuose labai nuobodu sėdėt… nusprendėm, namuose nesėdėt. Apie dešimtą valandą sėdome į traukinį ir pajudėjome iš Londono. Aišku, lipti į traukinį, kai yra likę tik porą valandų iki Naujųjų Metų, nėra jau tokia puiki idėja… nes traukinys nuo vienos stoteles iki kitos (kur galima neskubant nueiti per 20 – 30 minučių peškom, važiavo apie valandą… Šalia sėdinti mergina iš pradžių garsiai keikės, paskui dar garsiau keikės, paskui dar garsiau keikės, kol galų gale pradėjo kūkčioti ir truputį tyliau keiktis. Iš pradžių pagalvojau, kad merginai gal truputuką pakrikę nervai, o paskui… kad visai įdomu būtų Naujuosius metus sutikti traukinyje.

Nors ir traukiniui stringant kas kelias minutes, visgi savo kelionės tikslą pasiekėme likus keletai minučių iki vidurnakčio. Griebėme šampano butelį (lietuviškas Alita pirktas turko parduotuvėje – beveik naujametinis stebuklas?) ir patraukėme ieškoti vietinių fejerverkų. Užsilipome ant tilto ir žvalgėmes į visas puses. Galima sakyti, fejerverkų nematėme. Na, bent jau ne tokius, kokius šaudė prie London Eye. Tačiau buvo smagu! Trumpai aptarėme, ką nuveikėme praėjusiais metais, ir ką reikėtų nuveikti per ateinančius.

Išgėrę šaltą šampaną ant tilto (pravažiuodamas vienas automobilis supypsėjo, tai nusprendėme, kad lietuvis turbūt) parėjome į šiltą kambarį ir nusprendėme pažaisti stalo žaidimą Agricolą. Pačiame žaidimo įkarštyje suskambo mano žadintuvas (6:30), o tik pabaigus žaidimą (apie aštuntą valando ryto) aš smigau ant sofos.

Susapnavęs labai daug planų, kuriuos reikia įgyvendinti šiais metais, atsibudau apie trečią valandą. Išgėrėme arbaots, sukirtome sumuštinių ir apie penktą valandą vėl nusprendėme sužaist dar vieną partiją. Tai į Londoną su Kęstuku grįžome lygiai po paros… Sausio 1-ąją, 11 valandą.

Nors Agricola žaidimo ir nelaimėjau, tačiau šie metai turėtų būti kitokie. Pasitaisau: šie metai bus kitokie! Linksmų Naujųjų, sėkmingų planų, sudėtingų tikslų ir labai žaismingų pasiekimų!