in apie maistą, apie žmoną

Kartais gerai turėti piktą žmoną

Mano mergaitė šiaip auksinė. Tik kartais supyksta. Dažniausiai ne ant manęs, bet vis tiek kartais supyksta. Kartą (vakar) kai vėlavo Sainsbury’io vyrukai pristatyti mūsų užsakytą maistą, mergaitė pasipiktinus skambino Sainsbury’io aptarnaujančio personalo mergaitėms ir labai nuoširdžiai ir piktai guodėsi.

Aš kaip informatikas, tai ramus sėdžiu prie kompiuterio su “shit happens” (ne tik IT projektuose, bet ir šiaip gyvenime…) mąstysena, žiūriu “dziudo saga 1″, “dziudo saga 2″ filmus, o mergaitė aplinkui zuja zuja ir piktinas. Girdžiu į duris pabarbena (taip gerokai kelias valandas pavėlavę vyrukai) ir sako “sorryyyy…”, o mergaitė “you are very very late”. Kažkaip visa šita situacija mano galvoje prasisuko simpsono personažais ir aš dar ramesnis ir labiau atsipalaidavęs sėdžiu prie kompiuterio.

O tada mergaitė pareina nuo durų tokia visa besišypsanti ir spindinti. Ir parodo man atviruką nuo Sainsbury’io berniukų – su 10 svarų nuolaida kitam apsipirkimui. Turint omenyje, kad šitas apsipirkimas kainavo tik apie 25 svarus… galėtų mano mergaitė dažniau supykt :)

O šiandien vakarienei kirtom pirmąjį savaitės patiekalą – nuostabiai didelį ir skanų, dar rozmariniais kvepiantį, ir nuo karščio garuojantį viščiuką

Write a Comment

Comment