in apie maistą

Apie receptų planavimą ir skanią vakarienę

Atrodo dar vakar planavome ką šią savaitę gaminsimės valgyti. Tiesa, planas šiek tiek pasikeitė, bo ketvirtadienį namo parnešiau daug pupų, tai risotto atidėjom penktadieniui, o ketvirtadienį biški smirdėjom.

O penktadienį… pirmą kartą gaminom risotto, ir sakyčiau netgi labai pavyko. Labai gerai, kad receptui reikėjo tik truputuką balto vyno (tai reiškia, kad likusią dalį buvo galima suvartoti ilgai ir nuobodžiai maišaint verdančius ryžius). Kas įdomiausia, kad pats gaminimas atrodė labai ilgas (čia turbūt dėl to, kad reikėjo daug maišyti), ir jau buvau nusiteikęs, kad turbūt nebus labai skanu. O bet tačiau… kaip buvo skanu! Džeimiui būtų galima ranką paspausti (ir pamąstyti apie dar vienos knygos nupirkimą), tačiau kol kas… reikės išbandyti dar keletą likusių skirtingų risotto receptų.

Gaminti pradėjom man tik grįžus iš darbo (kiek laiko autobuse praleidau, nelabai įsivaizduoju, nes klausiausi Getting Things Done audio knygos), tačiau nuo stalo pasitraukėm tik apie dešimtą valandą vakaro. Pavalgę dar ilgai sėdėjom ir šnekėjom, ką senstantys žmonės turėtų daryti su savo gyvenimu, ką norėtų pasiekti ar padaryti per ateinančius niolika metų. Pavyzdžiui, kas būtų įdomiau: tapti vienu iš geriausių konsultantų ar vienu iš geriausių tėčių? Daugiau laiko skirti darbui ar žmonai? Siekti karjeros ar pradėti savo verslą?

Turbūt vyną reikėjo palikti sekančiam kartui…

Write a Comment

Comment