Apie receptų planavimą ir skanią vakarienę

Atrodo dar vakar planavome ką šią savaitę gaminsimės valgyti. Tiesa, planas šiek tiek pasikeitė, bo ketvirtadienį namo parnešiau daug pupų, tai risotto atidėjom penktadieniui, o ketvirtadienį biški smirdėjom.

O penktadienį… pirmą kartą gaminom risotto, ir sakyčiau netgi labai pavyko. Labai gerai, kad receptui reikėjo tik truputuką balto vyno (tai reiškia, kad likusią dalį buvo galima suvartoti ilgai ir nuobodžiai maišaint verdančius ryžius). Kas įdomiausia, kad pats gaminimas atrodė labai ilgas (čia turbūt dėl to, kad reikėjo daug maišyti), ir jau buvau nusiteikęs, kad turbūt nebus labai skanu. O bet tačiau… kaip buvo skanu! Džeimiui būtų galima ranką paspausti (ir pamąstyti apie dar vienos knygos nupirkimą), tačiau kol kas… reikės išbandyti dar keletą likusių skirtingų risotto receptų.

Gaminti pradėjom man tik grįžus iš darbo (kiek laiko autobuse praleidau, nelabai įsivaizduoju, nes klausiausi Getting Things Done audio knygos), tačiau nuo stalo pasitraukėm tik apie dešimtą valandą vakaro. Pavalgę dar ilgai sėdėjom ir šnekėjom, ką senstantys žmonės turėtų daryti su savo gyvenimu, ką norėtų pasiekti ar padaryti per ateinančius niolika metų. Pavyzdžiui, kas būtų įdomiau: tapti vienu iš geriausių konsultantų ar vienu iš geriausių tėčių? Daugiau laiko skirti darbui ar žmonai? Siekti karjeros ar pradėti savo verslą?

Turbūt vyną reikėjo palikti sekančiam kartui…

Pastebėjimas…

Hey, aš gimęs tą pačią dieną kaip Konfucijus. Turbūt dėl to būnu kartais būnu susikonfjūzinęs.

P.S. Ir kodėl tai man labiau asocijuojas su Civilizacijos žaidimu, negu su pavyzdžiui kokiom istorijos pamokom?

Kartais gerai turėti piktą žmoną

Mano mergaitė šiaip auksinė. Tik kartais supyksta. Dažniausiai ne ant manęs, bet vis tiek kartais supyksta. Kartą (vakar) kai vėlavo Sainsbury’io vyrukai pristatyti mūsų užsakytą maistą, mergaitė pasipiktinus skambino Sainsbury’io aptarnaujančio personalo mergaitėms ir labai nuoširdžiai ir piktai guodėsi.

Aš kaip informatikas, tai ramus sėdžiu prie kompiuterio su “shit happens” (ne tik IT projektuose, bet ir šiaip gyvenime…) mąstysena, žiūriu “dziudo saga 1″, “dziudo saga 2″ filmus, o mergaitė aplinkui zuja zuja ir piktinas. Girdžiu į duris pabarbena (taip gerokai kelias valandas pavėlavę vyrukai) ir sako “sorryyyy…”, o mergaitė “you are very very late”. Kažkaip visa šita situacija mano galvoje prasisuko simpsono personažais ir aš dar ramesnis ir labiau atsipalaidavęs sėdžiu prie kompiuterio.

O tada mergaitė pareina nuo durų tokia visa besišypsanti ir spindinti. Ir parodo man atviruką nuo Sainsbury’io berniukų – su 10 svarų nuolaida kitam apsipirkimui. Turint omenyje, kad šitas apsipirkimas kainavo tik apie 25 svarus… galėtų mano mergaitė dažniau supykt :)

O šiandien vakarienei kirtom pirmąjį savaitės patiekalą – nuostabiai didelį ir skanų, dar rozmariniais kvepiantį, ir nuo karščio garuojantį viščiuką

O aš tai atsiprašau…

Jeigu miegu ant nugaros, tai kartais pradedu knarkti. Žinoma, aš šito tai pats nežinočiau, jeigu rytais man žmona nepapasakotų. Tai šįryt mano mergaitė papasakojo šios nakties istoriją: miegu sau ramiai ant nugaros. Pradedu gerokai knarkt. Kaip visada, mergaitė baksteli man į šoną, ir suinkščia “neknark”. Besisukdamas ant pilvo ir saldžiai apsikabindamas savo draugę pagalvę aš tyliai pasakau “o aš tai atsiprašau…”.

Ką valgysit kitą savaitę?

Economy Gastronomy

Susėdom su žmona ir suplanavom, ką valgysim kitą savaitę (čia mus turbūt paveikė laida “Economy Gastronomy”, kur rekomenduojama į parduotuvę užsukti tik kartą per savaitę prieš tai susiplanavus, ką gaminsies valgyti ir susidarius ingridientų sąrašiuką).

Sudarymi planą stengėmis pasirinkti, ką nors, ko dar negaminome… arba kas gavosi labai skaniai praėjusį kartą. Rinkomės iš Džeimio, Naidželo, Giedriaus, Economy Gastronomy receptų, ir šiai savaitei apsistojome ties šiais:

  1. roast chicken with lemon and rosemary roast potatoes
  2. chicken salad with couscous and oranges
  3. mini shell pasta with a creamy smoked bacon and pea sauce
  4. asparagus, mint and lemon risotto
  5. Salmon en Papillote au Beurre de Basilic

Šeštadienio ir sekmadienio vakarienes palikom nesplanuotas, nes gal kas netyčia užsuks į svečius. O tada valgyti darytis žymiai skaniau kartu su svečiais… (spėju, kai statysiuos/pirksiu savo namą, tai virtuvė bus vienas iš svarbiausių kambarių. Čia žinoma, po super darbo kambario su žvėriškais kompiuteriais prie kurių dirbti bus labai nuobodu).

O paskui vietoj to, kad eitume į parduotuvę, užsukome į Sainsbury Online ir užsisakėm tik tai to, ko reikia anksčiau minėtiems receptams. Belieka sulaukt pirmadienio…

Apie karą… ir emigrantus

Šiandien po darbo su keletu kolegų patraukėm link artimiausio pub’o. Pub’as toks biški didesnis. Turbūt kažkada ten buvo paštas ar bankas… o dabar tokia didelė erdvė kaip tik tinkama miesto bankininkams įkalt alaus. Na, aš ne bankinininkas, bet kadangi dirbame šalia bankininkų… ir trumpai tariant, parduodame programinę įrangą kai kuriems bankinininkams, tai kodėl neprisijungus prie jų pub’o.

O šiaip, išlenkėm porą alaus ir išsiskirstėm. Smagumai prasidėjo namuose, kai keletą plytų pro langą įskrido. Kadangi aš miegojau tai nelabai ir supratau kas ten įvyko. Ar tai truputį išlenkusį kaimyną paaugliai vijosi nuo pub’o iki namų, ar tai emigrantų anglų jaunimas nemėgsta… bet faktas tame, kad porą plytų ramiai sau guli virtuvėj ant grindų, laukutinės durys sulaužytos, policininkai virtuvėj krapšto galvą ir šneka apie “two ladies sleeping…”.

Tipo laikas ieškot naujo buto? :)

Kas pasikeitė po vestuvių?

Nors praėjo dar tik trys mėnesiai, tačiau pastebėjau keletą skirtumų.

  1. Žmona pradėjo dar skaniau gaminti valgyti.
  2. Kolegos, kad eisim į pub’ą, praneša nebe prieš valandą (kaip seniau), o prieš parą.

O šiaip, jeigu kas ieškojot kur pradingę, tai vėl turim internetą… (prie kurio pirmas dalykas, ką reikia padaryti, tai nupirkti didelę lentyną knygoms susidėti, kurių prisipirkom, kol nebuvo interneto)