in pastebėjimai

Namai, namučiai…

Kai nusileidome Rygoje ir mus pasitikdamas apkabino Evelinos tėtis, pagalvojau “namai, namučiai”. Tą patį pagalvojau, kai užsukome pas jos ir mano tėvus, pas močiutes, kai išsimaudėme tvenkinyje, kai panėriau jūroje, kai suvalgiau n-tąją porciją cepelinų, kai varčiau kepamus šašlykus ir gėriau su grupiokais alų…

Po beveik dviejų savaičių, nusileidus Londone ir garsiai paplojus (pasirodo, tai darome ne vien tik mes lietuviai, bet ir broliai latviai) pagalvojau tą patį – namai namučiai.

Londone, sveikas gyvas. Aš vėl esu lietuvis Londone.

Write a Comment

Comment