in apie maistą

Visur matau vištieną…

Per pietus kolega Kyšanas pasiūlė nulėkt kur kartu papietaut (turbūt ne per seniausiai skaitė knygą “Niekada nepietauk vienas”). Tai nulėkėm iki Tower’io Waganamos. Akimis permetęs meniu greitai pasirinkau chicken ramen (taip, jau ne kartą sakiau, kad man tikrai patinka vištiena). Labai smagiai pabendravę grįžom atgal į ofisą ir kibom į darbus.

Po darbo grįžau namo, ir su ką tik egzaminą laikusia mergaite nusprendėm nukeliaut kur nors pavakarieniaut. Pasirinkome netoli esantį Indą (suprask, indų restoraniuką – paskutiniu metu, tai jeigu eini į parduotuvę – eini pas rusą arba pas turką, jeigu eini į restoraną – tai pas indą, jeigu alaus – tai pas babajų – emigrantai labai savotiškai apibūdina “kur”). Akimis permetęs meniu, susimąsčiau, ką pasirinkti. Ar chicken tikka masala ar tandoori chicken. Tik pabaigęs vakarienę, supratau, kad tiek pietums, tiek vakarienei kramsnojau vištieną (čia turbūt vištiena man biški labiau negu patinka).

Kažkodėl su mergaite bendraut buvo daug smagiau negu su kolega. Turbūt dėl to, kad lietuviškai. O gal dėl to, kad vynas skanus buvo. BLUE NUN. Mėlyna vienuolė – pavadinimas. Jeigu taip labai greitai, kokia pirma mintis? Man tai… prasigėrusi mėlynanosė vienuolė. Na, bet kaip skanu…

Write a Comment

Comment