in pastebėjimai

Kokia yra laiko vertė?

Apie vienerių metų vertę klauskite sesijos neišlaikiusio studento;

Apie vieno mėnesio vertę klauskite neišnešiotą naujagimį pagimdžiusios motinos;

Apie vienos savaitės vertę klauskite savaitraščio redaktoriaus;

Apie vienos valandos vertę klauskite pasimatymo laukiančio įsimylėjėlio;

Apie vienos minutės vertę klauskite pavėlavusio į paskutinį traukinį žmogaus;

Apie sekundės vertę klauskite eismo įvykyje išgyvenusio žmogaus;

Apie milisekundės vertę klauskitę antrąją vietą olimpinėse žaidynėse laimėjusio sportininko.

Anonimas

Skaitau knygą (kurią jau senokai įsigijau iš manoknyga.lt ir buvau pamiršęs, kad ji kažkur vis dar yra) “Verslo Menas” ir mąstau ar mano dabartinė kompanija turi visas tas savybes, kurių reikia norint išlikti (ir/arba tapti geriausiais). Ko mums trūksta? Kodėl mes esame stiprūs ir vieningi?

Norėčiau kada nors įkurti kompaniją, kurioje žmonės norėtų dirbti. Kuri galėtų kažką pakeisti. Ir vėl aš su savo “kada nors”.

O šiaip šiandien rami sekmadienio diena. Geriu mergaitės padarytą kavą su kondensuotu pienu, klausaus kaimynų klausomos muzikos (aš tokios muzikos klausydavausi, kai žaisdavau counter strike studijų laikais, todėl dabar beskaitant, kartais akyse šmėstali headshot’ų vaizdai, mouse’o click’ai ir “yeah” atsidusimai) ir skaitinėju su geltonu markeriu rankose gana įdomią knygą. Paskutinė mano pasibraukta mintis buvo “Daugumos žmonių asmenybės yra labiau nuspėjamos, nei nenuspėjamos. Mano manymu, airiai yra labiau nenuspėjami dėl to, kad tiek daug geria“. Turiu kolegą airį. Kuris tikrai gali daug išgerti. T.y. kol nesutinka lietuvio. Tada nenuspėjamu tampa nebe airis, o lietuvis.

Write a Comment

Comment