in apie darbą

Estimates don’t need to be perfectly accurate as much as they need to be useful.

Skaitau “Software Estimation: Demystifying Black Art”. Jau nuo pirmojo skyrio autorius pateikia įdomių minčių apie projekto estimates (laiko įvykdymui įvertinimą?) ir targets (prieš tai skaitytoje knygoje buvo vartojame frazė “goals”, tačiau man priimtinesnė “targets”): kuom jie skiriasi ir kuom jie panašus.

Įsivaizduok, kad ruošiesiai kelionei į Londoną (tarkim, aplankyti kolegą pūkį). Namuose turi du lagaminus: vieną tokį mažą raudoną, kuris labai tiktų kaip rankinis bagažas, ir Ryanair netgi leistų jį įsinešti į lėktuvo saloną. Kitas lagaminas juodos spalvos, daug talpesnis ir didesnis – galėtum susikraut savo (ir dar draugės) rūbus. Bet kadangi skrisi vienas, tai svarstai kurį lagaminą pasirinkti. Su mažuoju raudonu lagaminu, nereikėtų “check-in”intis, nereikėtų vėliau grįžus Kauno oro uoste laukti valandą eilėje, kol galėsi pasiimt lagaminą. Tačiau nesi tikras ar visi rūbai, kuriuos norėtum pasiimt, į jį sutilps. Svarstydamas kaip pasielgti, sumeti visus rūbus ant lovos (šalia raudonojo lagamino) ir pasvarstęs įvertini, kad “turbūt tilps”.

Gražiai sulankstai visus rubūs (gal net susuki juos, kad nesusiglamžytų – nice trick), ir dedi vieną po kito į raudoną lagaminą. Likus dar kelioms maikutėms ir vieniems džinsams, matai, kad visi rūbai į raudonąjį lagaminą nebetilps. Ką tokiu atveju darai? Ar bandytum rūbus dar labiau suspausti, tikėdamasis, kad visdėlto kaip nors jie sutilps? O jeigu vėl netelpa, gal bandytum sugrūsti juos naudodamas jėgą ar netgi pašokinėdamas ant lagamino? Vėlgi, paskutiniams rūbams netilpus, belieka dvi galimybės: palikti tau patinkančią maikutę ir džinsus Lietuvoje, arba viską sukrauti į didesnį lagaminą.

Aš darbe kartais jaučiuosi panašiai, kai manęs paklausia per kiek laiko pabaigsiu šitą darbą (kai jis dar nepradėtas daryti)? Kurį lagaminą pasirinkti? Spėju, ši situacija pasitaiko daugumoje programinės įrangos kūrimo projektuose.

O pirmojo skyriaus pagrindinė idėja būtų ta, kad projekto laiko įvertinimas neturi būti tikslus. Mano vadovas tikrai nenori žinoti, kad aš per dvi dienas intercompany dokumento valdymo iš esmės nepakeisiu. Jeigu jo tikslas (target), turėti produktą po triejų dienų, mano tiksliausias laiko įvertinimas (estimate), turėtų skambėt maždaug taip: esu 60 procentų tikras, kad per reikalavimus galima patenkinti per dvi dienas, arba 90 procentų tikras, kai tai būtų galima padaryti per penkias dienas. Turint tokį pradinį laiko įvertinimą, pagrindiniu darbu lieka rizikos valdymas (apie kurį dar neskaičiau).

Estimates don’t need to be perfectly accurate as much as they need to be useful.

Write a Comment

Comment