Penktadienį smagiai su kolegomis pasibuvome savo pačių suorganizuotame “Christmas party”: iš anksto užsakyta vieta, išanksto paruoštas meniu, pasirinktos vynų rūšys. Vienintelis dalykas, ko nebuvome pasirinkę – tai vakarėlio tema (nors turbūt Kalėdoms temos nelabai ir tereikia).
Kai visi truptuką užmiršom darbus begurkšnodami vyną, pradėjom kalbėt įdomia tema: kodėl mes visi čia (Londone) dirbame? Dar vienas įdomus pastebėjimas – prie mūsų stalo sėdėjo tik vienas “tikras” anglas – o visi kiti iš netgi labai skirtingų valstybių susirinkę.
Kai kurie kolegos Anglijoj jau daugiau nei dešimt metų pragyvenę – čia jaučiasi įsikūrę ir nebesiruošia niekur toliau judėt. Kai kurie kolegos, dar tik kelis metus čia begyvenantys – optimistiškai mąsto grįžt į savo tėvynę. Aš (turbūt irgi optimistiškai) dar ruošiuos judėt kur nors kitur, prieš planuodamas kur nors grįžt.
Įdomu, kad daugelis kolegų turėjo gerus darbus savo šalyse, namus, mašinas, šeimas – tačiau vis tiek keliavo kažkur į nežinią, ir paklausti kodėl taip darė – nelabai ką sumąstyt galėjo. O dar ar darytų? Turbūt nebe… “Negerai viską pradėt iš naujo – antrą ar trečia kartą – tai būna įdomu tik pirmą kartą”.