What is the best beer?

London Pride Beer

Vakar su kolegomis buvome pub’e atsigerti alaus ir išlydėti mus paliekančio kolegos. Ta proga teko paragauti kokių penkių skirtingų rūšių alaus. O kai pradėjom diskutuot, kuris alus geriausias, tai… aišku, kad lietuviškas?

O šiaip trumpi pastebėjimai apie alų ir anglus:

  • London Pride alus primena HBH Juozo alų (švelnus kavos skonis)
  • Londone tokie “social” alaus išgėrimai yra labiau networking’as negu išgėrimas. Griebi į rankas pintą alaus ir eini prie poros kolegų, pabendrauji, palieki kolegas ramybėje ir eini prie kitų kolegų. Kadangi žmonių belekiek, tai kalbėtis su visais nelabai išeina – tenka bendrauti mažomis grupelėmis. Tačiau tos grupelės būna suformuojamos iš naujo kas keletą minučių. O ir pokalbį lengviausia pradėti su nepažįstamais kolegų kolegomis: “Hi, we haven’t met yet. My name is Tomas” ir tada truputukas small talk’o.
  • Anglai išlenkę porą pintų alaus tampa žymiai sukalbamesni.
  • Po poros pintų alaus kolegos kažkaip labai įtaigai tvirtina, kad esu pirmas toks entuziastingas kolega jų tarpe. Kas būtų tikrai smagiau išgirst iš blaivių kolegų, bet kai pačio rankose London Pride, tai… gerai ir taip.
  • Sprendžiant iš visų pokalbių tolimesnės mano studijos turėtų būti susietos su business instead of IT.

Post from: Aš Esu Lietuvis

Kada paskutinį kartą buvai atostogų?

Visi keliai veda į Romą?

Šiandien po darbo iki namų grįžau per pusantros valandos. Su autobusu. Taip, atstumas iki darbo viso labo tik aštuoni kilometrai. Taip, sėdėjau autobuse pusantros valandos. Taip žinau, kad pėsčiom turbūt būčiau greičiau parėjęs…

Na, iš tikrųjų, tai laikas labai neprailgo – pažiūrėjau filmą “Cable Guy” (pats negaliu patikėt, kad dar nebuvau matęs), tačiau per dieną praleisti apie porą valandų laiko viešajam transporte yra negerai. Damn, you, kolegos – Jūs čia privertėt susimąstyt, kad ilgai laiko praleidžiu metro.

Taigi, nusprendžiau kad būtų visai gerai atostogų kur nors nulėkt (čia porą dienų praleistų Brighton’e prieš porą savaičių, tai nesiskaito). Kadangi mane veža Simono Bartkaus straipsniai apie lėktuvus ir jų nuostolius, nusprendžiau, kad būtų gerai kur nors nuskrist (ir padaryt dar kam nors šiek tiek nuostolių).

Trumpiau tariant… jeigu viskas gerai… Lapkričio pradžioje lekiu iki Romos. Savaitei. Vienas (nebent kas iš kolegų lietuvaičių prisijungtų). Bilieto kaina į abi puses (priskaičiuojant dar visokių nenurodytų mokesčių) gavos 44 svarai…

Prisiminus, kad sesei bilietas iš Londono į Kauną į vieną pusę kainavo virš šimto svarų, man atrodo, kad greitu laiku į Lietuvą aš negrįšiu.