in pastebėjimai

Kai gyvenimas panašus į filmą

London Metro

Turbūt jau kažkiek pripratau prie Londoniško gyvenimo. Kažkada kolegų pasakymai “esi londone, elkis kaip londonietis – skubėk” atrodydavo juokingi. Dabar pats beveik nebepastebiu, kaip po darbo įsilieju į žmonių minią, ir kaip vientisa jūra judame link metro stoties. Pripratau prie to, kaip metro vagonuose visi nepastebimai suartėja (bo vietos ir taip mažai), ir tuo pačiu atitolsta (jokių pokalbių ar žvilgsnių į akis). Dauguma kaip ir aš paskendę savo mintyse klausosi iPod’o grojančios muzikos arba bando skaityti sulankstytą (gi vietos net stovėt nėra) nemokamą laikraštį, kurį tame pačiame vagone paliks išlipdamas kitoje stotelėje.

Tačiau kai kurios scenos man dar sugeba priminti, kad Londonas yra kitoks miestas. Vakar išlipau London Bridge stotelėje, ir plaukiau kartu su minia žmonių besikeičiančių traukinius (ieškančių Jubilee linijos). Per iPod’ą klausausi Evanescence visu garsu, ir sustoju minutei – žmonės plaukia mane aplenkdami,lyg manęs čia net nebūtų ir visa šita scena atrodo kaip iš kokio seno filmo.

Kažkodėl pamąsčiau, kad HDR nuotraukos darytos piko valandomis metro stotyse turėtų atrodyti nuostabiai. O tada vėl įsiliejau į srovę ir besišypsodamas patraukiau namo.

Write a Comment

Comment