Kada paskutinį kartą pirkai internetu?

Kažkurią dieną susimąsčiau, kad pakankamai daug savo pinigų išleidžiui internetu. Per praėjusį pusmetį internete teko sumokėti internetu už:

Gyvenant Lietuvoje pirmasis pirkinys internetu buvo bilietai į Londoną. Buvau priverstas pasiimt SEB Virtuon kortelę, iš kurios man labai gretiai piktas dėdė dar 5 eurus pasiėmė. Tada bankas tą kortelę užblokavo, ir man grąžino pinigus į užblokuotą sąskaitą. Taip iki šiol ir guli 5 eurai… kurių niekas paimti negali. Iš kitos pusės kai grįšiu į Lietuvą praleidęs pusvalandį banke turėsiu už ką porą butelių alaus nusipirkt.

Kai Londone gavau banko kortelę, paklausiau ar ja galima atsiskaityt internetu. Į mane pažiūrėjo banko darbuotojas kaip į kokį kaimietį ir pasakė, kad tiek su debetinėm, tiek su kreditinėm kortelėm internetu atsiskaityti galima. Po poros apsipirkimų internete, susimąsčiau apie saugumą. Na, šįkart kaip iš SEB korteles pinigų niekas dar nebuvo pasiskolinęs, bet nenorėjau visur suvedinėt savo kortelės duomenis. Todėl, užsiregistravau paypal, kurį naudoju “mažiau patikimiems” apmokėjimams.

Kada ir ką paskutinį kartą pirkai internetu?

Kai gyvenimas panašus į filmą

London Metro

Turbūt jau kažkiek pripratau prie Londoniško gyvenimo. Kažkada kolegų pasakymai “esi londone, elkis kaip londonietis – skubėk” atrodydavo juokingi. Dabar pats beveik nebepastebiu, kaip po darbo įsilieju į žmonių minią, ir kaip vientisa jūra judame link metro stoties. Pripratau prie to, kaip metro vagonuose visi nepastebimai suartėja (bo vietos ir taip mažai), ir tuo pačiu atitolsta (jokių pokalbių ar žvilgsnių į akis). Dauguma kaip ir aš paskendę savo mintyse klausosi iPod’o grojančios muzikos arba bando skaityti sulankstytą (gi vietos net stovėt nėra) nemokamą laikraštį, kurį tame pačiame vagone paliks išlipdamas kitoje stotelėje.

Tačiau kai kurios scenos man dar sugeba priminti, kad Londonas yra kitoks miestas. Vakar išlipau London Bridge stotelėje, ir plaukiau kartu su minia žmonių besikeičiančių traukinius (ieškančių Jubilee linijos). Per iPod’ą klausausi Evanescence visu garsu, ir sustoju minutei – žmonės plaukia mane aplenkdami,lyg manęs čia net nebūtų ir visa šita scena atrodo kaip iš kokio seno filmo.

Kažkodėl pamąsčiau, kad HDR nuotraukos darytos piko valandomis metro stotyse turėtų atrodyti nuostabiai. O tada vėl įsiliejau į srovę ir besišypsodamas patraukiau namo.

Kada paskutinį kartą buvai Operoje?

Eilinį kartą turbūt pasirodysiu „pigus“, tačiau niekada nemačiau prasmės mokėti belekokius pinigus už tai, kad prasibrautum į didžiulės salės galą, iš kur scenos beveik nesimato, o ant tos scenos rėkauja pagyvenusi apkūnoka moteriškė.

O žinot, turbūt klydau.

Vakar buvom nulėkę iki Canary Warf, kurio skverelį transliavo per didelį ekraną (po atviru dangum) operą iš Covent Garden Royal Opera House. Spėjom atkeliaut tik į trečią dalį, ir mano klausinėjimas „gerai, čia mes titrus matom, o kaip ten žmonės kur gyvai žiūri supranta kokia čia kalba šneka“ turbūt spėjo atsibosti tiek mano sesei, tiek mano mergaitei, tačiau vis labiau temstant pradėjau vis labiau mėgautis vaizdu.

Sprendžiant iš BP Summer Screens puslapio, keliausim į kitą opera biški geriau pasiruošę… (su termosu karštos arbatos, ir skania pikniko vakariene?)