Besiklausant džiazo Marylebone Summer Fayre

Londone dažnai pasitaiko visokių festivalių ar renginių. Praktiškai kiekvieną dieną (ar bent jau savaitgalį), jeigu neturi ką veikti – gali surast kokių nors pramogų.

Kažkurį čia savaitgalį buvome nulėkę iki Marylebone Summer Fayre, kur ne tik nusipirkom šviežių (organic – yeah, ne vien anglai dėl jų pamišę?) pupų, sukirtom po didelį vištienos sumuštinį, išgėrėm po pintą PIMS’o, bet ir susimąstę pasiklausėm džiazo koncerto.

O virtos šviežios pupos man yra net skaniau negu šokoladas…

O kai kas sugebėjo ir vaikystės vieną iš svajonių įgyvendint… Kokios gi tos mergaičių svajonės?

Mergaičių svajonės

Where can we find “ship station”?

Aga, o kaip jūs klaustumėt, jeigu niekada neteko plaukti per Temzę? Tai va, vakar prisiskaitinėjau internete, kad šeštadienį yra kažkokis tai architektų festivalis Londone, ir kad nemokamai turėtų būti galima paplaukioti po Temzę… O aš jau seniai žiūrėjau su pavydu į turistus, vis mąstydamas… na, kada nors ir aš… kada nors ir aš… O kada geriau, jeigu ne rytoj ir nemokamai?

2555724563_2ba076c548 - Where can we find ship station?

Taigi, prabundame ankstų šeštadienio popietį (o tai negi rytą?), susirenkame savo šmutkes, ir traukiame iki metro stoties. Kadangi (kaip visada) Jubilee linija neveikia savaitgaliais, tai tenka palaukti bus replacement services. Aš, žinoma, pasipildau savo oysterį mėnesiniu bilietu, bet kadangi šiandien teks daug su replacementais pavažinėt, tai bilietas pradės veikti tik nuo rytojaus. Biški suvalkietiškai, bet taupyti gi reikia?

Nuvažiuojame iki O2 arenos (kadangi sesė dar nebuvo mačius) ir užsukame trumpam pasivaikščiot. Mane eilinį kartą sustabdo prie metalo detektoriaus (kaip ir visada oro uoste), tačiau parodžius diržo sagtį praleiždia ir palinki geros dienos. Parodome sesei, O2 areną, truputuką prilygindami ją lietuvos Akropoliui. Tačiau iki Akropolio jai truputuką dar trūksta, gi… Akropolį ne vien tik pramogų gali rasti, bet ir parduotuvių… o šičia, bet kavinių/koncertų/filmų ir šiaip pramogų, apsipirkti tai negali.

O kadangi mūsų pagrindinis šiandienos tikslas yra nemokamai paplaukioti, tai prieinu prie stoties darbuotojo (jie dažniausiai dėvi ryškius geltonus arba oranžinius švarkus), ir paklausiu, kurgi čia mes galėtume rasti… kaip ten tas… am, nugi ship’s station? Vyrukas (kokių keturiasdešimties metų) linksmai pradeda mane traukti per dantį, dar paklausia iš kur esame… Aaa, lietuva… vilnius… sostinė… kiek beje bilietai iki lietuvos kainuoja? šimtas svarų šiom dienom? aaa… tada gal geriau į maljorką, pigiau vis dėlto…. o šiaip, gal kada ir įdomu būtų… o boat (or ferry) services are over there. Dėl savo ship station pasijutau truputį kaimietis… O ką daryt?

Kai nukeliaujame iki laivų miniuosto, ir pradedu pasakoti, kad čia va internete skaičiau, kad nemokamai bus galima paplaukioti… darbuotojai į mane žiūri tokiom mėlynom ir nepatikliom akim. Galų gale, teko nusipirkti bilietus, bo niekas apie jokį architektų festivalį negirdėjo. Nurijau piktą seilę, ir nupirkau tris bilietus – du brangesnius, ir vieną pigesnį (jeigu turi travel card – tai kainuoja tik pusantro svaro, jeigu neturi… tai cieli keturi). Sako, parodyk travel card, tai pašaukiu sesę, kad parodytų… Jin ištraukia savo oysterį, ir… darbuotojas sako, čia travelcard ar pay as you go. Na, kadangi travel card, tai tik pusantro svaro. Nuryju, dar vieną piktą seilę, ir siunčių blogio žvilgsnį pats sau, bo… Už savo bilietą mokėjau keturis svarus… o būtų užtekę pasakyti, kad mano oysteryje irgi yra travel card’as.

Ir… galų gale įsėdom į laivuką… Ale, smagumėlis. Nuo North Greenwich’o plaukėm iki Embankment stoties. Tai užtrukom gerą valandėlę. Galvojom, net kavos užsisakyt, bet tai blyn… laikydamas pyktį dėl keturių svarų kainavusio bilieto, nenorėjau sau leisti dar kavos už pusantro svaro nusipirkt.

O šiaip, jeigu būsit Londone, tai net labai rekomenduoju… Už pusantro svaro (na, sąžinė nenumirs jeigu pasakysit, kad Jūsų austriuke guli travelcard, vis tiek jie neturi kaip patikrint) pusantros valandikės praleist ant Temzės tikrai buvo smagu. Pakartosim…

Kada paskutinį kartą buvai pasimatyme?

113248529_030ad6a40c - Kada paskutinį kartą buvai pasimatyme?

Aga, aš irgi senokai. Net mano mergaitė kartais apie tai primindavo. Taigi, su sąlyga, kad šiandien gauta alga… gal nori nueiti į kokį restoraną? Ne, netingiu… galėčiau ir pats ką nors pagaminti, bet gal nori kur nors išeiti? Pasibūti? Pavalgyti?

Nespėjau sureaguoti, kai mano mergaitė jau buvo apsivilkus suknelę, susirišus plaukus ir įsikibus man į parankę. Einam… Jaučiuosi stiprus, kai einu su savo mergaite, o jos suknelė plėvesuoja pavėjui.

Dar išeidami sesei prisakėm, kad pasidarytų ką nors pavalgyti, o patys patraukėm link metro. Dar eskalatoriumi kylant mąsčiau, kur šįkart keliaut? Londonas didelis miestas, yra labai labai daug pasirinkimų, kur galima nueit ką nors pavalgyt, įkalt skanaus (ar nelabai) vyno, ir šiaip. Tačiau šįkart, pavažiuojam tik vieną stotelę – išlipam North Greenwich’e – prie O2 arenos.

Kadangi jaučiausi žvėriškai alkanas (net nežinau kodėl, bo per pietus darbe su kolegom smagiai kirtom džiovintą kiaulieną. Kaip kolega sakė… yes, it’s raw… dried, but still raw), tai pasiūliau savo mergaitei nueit į Nandos (ar koks ten pavadinimas… skanius viščiukus kepa, sočiai ir greitai). Tačiau, Eveliuks užsimanė kažko itališko… Taigi apsistojome ties ZIZZI.

Iš pirmo žvilgsnio – restoraniukas kaip ir dauguma Londone – jauku/mažai vietos/kaimynai šalia. Tačiau… jau seniai taip skaniai bebuvau valgęs. Kadangi itališkai – tai sakau, kertam pastas. Ir dar balto vyno prigriebiam… Nežinau ar čia vynas kaltas, bet buvo labiau negu skanu. Tikrai, kada nors sugrįšiu (turint omeny, kad gavom dar kuponą – buy one, get one free), tai turbūt ir pakankamai greitai.

O linksmiausia dalis buvo…

– do you have toilets here?

– well… um… we usually ask people to go outside to the garden… to do…

– oh… ok… (wtf? wtf? wtf?)

– just kidding, it’s right over there.

O kai jau maniau, kad pavalgiau skaniai… netyčia dar prigriebėm deserto. Galvojau, kad miriau ir patekau į rojų (kol valgiau savo mergaitės desertą). O kai užkirtau savo, tai nusprendžiau, kai kankins pagirios – tai Citrinų tortas bus labai smagūs vaistai.

Nuoširdžiai rekomenduoju – ZIZZI restorane:

– Penne dela Casa

– Tartufo al Cioccolato

O šiaip… dėl kai kurių receptų, mielai padirbėčiau kokiu virėjo padėjėju, ar padavėju tokiam restoraniuke.