in pastebėjimai

Apie globalizaciją (arba kodėl East London tampa antrąja Lietuva)

Pas “babajų” į parduotuvęs nueiti kartais gerai. Ne dėl to, kad ten pigiau… tiesiog dažniausiai būna arčiau. Plius, kartais pasitaiko visai skanių arbūzų ar šiaip vaisių galima daugiau negu parduotuvėj nusipirkt. Yra ir vienas minusas, netgi kai kartu su mergaite nueidavom vaisių pirkti, “babajai” akivaizdžiai rodydavo išskirtinį dėmesį mergaitei. Čia trumpai lietuviškai tariant vos ne tai, kad “kabindavo” mano mergaitę man šalia stovint.

Iš kitos pusės, čia Londonas. Čia net kolegos [vyr. giminės] sugebėdavo kartais pasakyti, kad mano marškiniai atrodo puikiai [ir aš pasijusdavau nejaukiai].

Tačiau, tai ką šiandien pamačiau “babajinėj”, mane nustebino… Arba pasaulis “traukiasi” [shrinking] arba verslo globalizacija mane stebina arba rytų Londoną visapusiškai užkariauja lietuvių emigrantų banga. Pasirodo, nuo šiandien [nors, jau senokai ten bebuvau prieš tai], galima nusipirkti Švyturio EKSTRA alaus. Ir netgi pigiau negu lietuvių lietuviškose parduotuvėse.

Jeigu taip [visiškai filosofiniaisi sumetimais] susimąstyt [kaip kadaise studijų laikais su kolega mąstėme statybos fakulteto fuksų ekonomikos paskaitoje] – ką daryt, kai alus pigesnis už pieną ir vandenį?

Write a Comment

Comment