Į vasarą atėjo Londonas

Southbank (3)

Porą savaičių džiaugiausi tikrais vasariškais orais:

  • pietus pavalgyt keliaudavau į artimiausią parką,
  • autobuso stotelėje nelaukdavau – jeigu jo nėra, eidavau pėsčiom iki kitos stotelės,
  • buvau jau išdrasėjęs, ne tik kad be striukės, bet ir be švarko į darbą keliaut,
  • vakarais išeidavau pasivaikščiot/pabėgiot po netoliese esantį Green Way.

O bet tačiau – į vasarą sugrįžo Londonas. Šeštadienį vakare pakilo vėjas, pradėjo lyti… ir taip tęsiasi jau antra diena. Iš kur tiek daug gali lyti? Darosi liūdna, bo po lietų vienam eiti pasivaikščioti eiti noro tikrai nėra.

Tačiau, this is london, isn’t it? Pasidarau pilną “Švyturio” bokalą arbatos, ir sumaigau www.manoknyga.lt. Kažkada buvau nusižiūrėjęs vieną knygą, bet neužbaigiau užsakymo. Pasižiūrėkim, kiek užtruks kol man tą knygą atbogens iki Londono. O pats puslapis (t.y. jo patogumas) turbūt vertas atskiro įrašo.

Apie globalizaciją (arba kodėl East London tampa antrąja Lietuva)

Pas “babajų” į parduotuvęs nueiti kartais gerai. Ne dėl to, kad ten pigiau… tiesiog dažniausiai būna arčiau. Plius, kartais pasitaiko visai skanių arbūzų ar šiaip vaisių galima daugiau negu parduotuvėj nusipirkt. Yra ir vienas minusas, netgi kai kartu su mergaite nueidavom vaisių pirkti, “babajai” akivaizdžiai rodydavo išskirtinį dėmesį mergaitei. Čia trumpai lietuviškai tariant vos ne tai, kad “kabindavo” mano mergaitę man šalia stovint.

Iš kitos pusės, čia Londonas. Čia net kolegos [vyr. giminės] sugebėdavo kartais pasakyti, kad mano marškiniai atrodo puikiai [ir aš pasijusdavau nejaukiai].

Tačiau, tai ką šiandien pamačiau “babajinėj”, mane nustebino… Arba pasaulis “traukiasi” [shrinking] arba verslo globalizacija mane stebina arba rytų Londoną visapusiškai užkariauja lietuvių emigrantų banga. Pasirodo, nuo šiandien [nors, jau senokai ten bebuvau prieš tai], galima nusipirkti Švyturio EKSTRA alaus. Ir netgi pigiau negu lietuvių lietuviškose parduotuvėse.

Jeigu taip [visiškai filosofiniaisi sumetimais] susimąstyt [kaip kadaise studijų laikais su kolega mąstėme statybos fakulteto fuksų ekonomikos paskaitoje] – ką daryt, kai alus pigesnis už pieną ir vandenį?

Man patinka skaityti

Paris, books

photo credit: Roman Lashkin

Taip aš informatikas ( tai dažniau skamba kaip diagnozė, negu specialybė). Taip labai daug darbo praleidžiu prie kompiuterio (netgi, jeigu neskaičiuotume to laiko, kurį praleidžiu prie kompiuterio darbe – 8 valandas per dieną). Ir taip, man patinka skaityti (čia kuom susiję su pirmais dviems teiginiais, tai nelabai pats suprantu).

Prisipažinsiu, esu išrankus, kartais pradėjęs skaityti kokią knygą ir perskaitęs tik keletą puslapių galiu be sąžinės graužimo padėti ją į šoną, ir daugiau nebepaliesti. Iš kitos pusės, man nelabai įdomi kitų nuomonė, todėl retai skaitau recenzijas ar atsiliepimus apie knygą prieš ją pradėdamas skaityti. Turbūt dėl to iš dalies švaistau savo laiką skaitydamas pirmus kelius puslapius knygos, kurios nepabaigsiu skaityti.

Pastebėjau, kad man nelabai svarbu kokiu formatu skaityti. Mane įtraukti gali tiek dar spaustuve kvepianti knyga, tiek pdf failiukas, kuriame kas porą minučių tenka spustelt pelės mygtuką. Tačkaj turbūt netgi esu labiau linkęs skaityti elektroniniu formatu, negu spausdintą knygą, nes tokią visų pirmą reikia nusipirkti (pasiimti iš bibliotekos/etc), paskui reikia rasti kur ją padėti [kai perskaitysi, arba nuspręsi, kad neskaitysi]. O kas, jeigu knyga nepatiks? Arba nebus verta kada nors prie jos sugrįžti? Geriau tada skaitmeninis variantas, kurį visada galima pasidėti “po ranka”, ir prireikus susirasti naudingos informacijos dar kartą.

O iš tikrųjų norėjau pasakyti, kad perskaičiau “Kaip parduoti ratą” vienu prisėdimu. Ir tada prisiminiau, kad man patinka skaityti. Ir turbūt tai reikėtų daryti dažniau. Taigi dragginam pdf failiuką į “finished” katalogą, ir ieškom naujų informacijos šaltinių. Gal ką nors kas nors norėtų parekomenduoti?

Nauja darbo įranga: Dell Optiplex 330

New Server

photo credit: DeclanTM

“Tai tavo kalėdine dovana, neprašyk manęs daugiau nieko” – linksmai pasakė Christo ir pamojo ranka į krūvą dėžių. O taip, aš jau žinojau, kas manęs ten laukia…

Dar prieš savaitę nuėjau pas mūsų vietinį administratorių, ir pasakiau kad man reikia naujo/didesnio/greitesnio kietojo disko. Kolega nusišypsojo, ir atsakė, kad galėjau ateiti viena diena ankščiau – prieš tai, kai jis jau suderinęs su šefu nupirko man naują kompiuterį…

Nieko nelaukdamas išpakavau savo dovanas, ir kaip lego kaladėles susidėliojau naują kompiuterį –Dell Optiplex 330. Paberiu truputį charakteristikos (bo, vis tiek daugiausia spėju mano įrašus skaito šiek tiek su informatika susiję žmonės):

  • CPU: Intel® CoreTM 2 Duo Processor E4600 (2.4GHz,800MHz FSB, 2MB L2 cache)
  • OS: Windows XP SP3 (Pastebėjau, kad su operacinėmis sistemomis elgiuosi konservatyviai. Su Windows 98 sėdėjau kol išleido Windows XP SP2. Su Windows XP turbūt teks padirbėt kol išleis ką nors geresnio nei Windows VISTA.)
  • RAM: 4.0GB 800Mhz NON-ECC DDRII Memory (2*2GB) (Va, šičia Windows XP minusas – turėk kiek nori, tačiau matysi ir dirbsi tik su 3 GB RAM. Kiek skaičiau forumuose, tai likusį papildomą 1 GB išnaudoti būtų galima nebent žaidimams – visai geras pasiteisinimas būtų? Žaidžiu, tik dėlto, kad noriu išnaudoti visas kompiuterio galimybes).
  • HDD: 250GB (7,200rpm)SATA 3.0Gb/s Hard Drive (Dėl dydžio, tai dar prieš savaitę prasitariau, kad gali būti mažokai. Sakė, papildysim, jeigu pritrūks).
  • DVD: 16X DVD +/-RW + SW Solution
  • VIDEO: ATI Radeon HD 2400 XT 256MB DUAL DVI w/VGA (FH) (O šičia gėris… prijungiam abu monitorius, ir sukiojam savo galvą pirmyn atgal, pirmyn atgal. Dabar pradedu svarstyti, kad iš tikrųjų yra labiau produktyvu – sukioti galvą tarp dviejų plačiaekranių monitorių, ar spaudinėti ALT+TAB).
  • MONITOR: 22in E228WFP WIDESCREEN UK/Irish (1680 x 1050) TCO99 DVI-D

Dar visai neseniai rašiau, kaip kartais gerai pasijauti,kai tavo darbą įvertina. Dabar pradedu mąstyt, ar čia nekuriamas slaptas planas, kad aš darbe apsigyvenčiau. Bo… tereikėtų tik poros žaidimų, ir… mielai užsibūčiau darbo vietoje ir po darbo valandų.

Trumpai tariant: jaučiuosi kaip pilotas. Dabar dar reikėtų pasiieškoti papildomų programų patogiau dviem monitoriams valdyti. Tokių kaip MultiMon.