in apie darbą

„Arbatos klubas“ virsta į „Pusryčių klubą“

Toaster

Darbe visi kolegos yra ganėtinai vyresni (ir iš pradžių man tai atrodė keistoka – taigi keista matyt apie programavimą kliedinintį už tavo tėtį vyresnį žmogų?). Taigi vietoj kokios nors „alaus klubo“ ar panašiai, mes turime savo „arbatos klubą“. Trumpiau, tai reiškia, kad kas keletą valandų, kuris nors padaro arbatos. Ir taip sukamės ratu… Tiesa, kartais arbatą išduodame ir pasirenkame kavą, tačiau… vien tai, kad prie virdulio yra spintelė, o spintelėje yra virš 2000 arbatos pakelių, mūsų kolektyvą kartais tikrai galima pavadinti arbatos klubu.

Vakar mūsų vienas iš vyresnių programuotojų į darbą atsibogeno skrudintuvę. Kai pasakė „sutaupiau 20 svarų“, pamąsčiau kad moterys taip mėgsta sakyt, kai prasideda išpardavimai. Vienaip ar kitaip, pirmąją dieną kibome į HOVIS duoną ir persikų uogienę. Nežinau kodėl Lietuvoje šitie dalykai nėra labai populiarūs (turbūt todėl, kad greitai ir mums atsibos?), tačiau taigi skanumėlis – geriant arbata užkrimsti paskrudinta duona su kokia nors uogiene.

O šįryt, tas pats kolega dar atitempė duonos-pyrago. Sako, tokia pati kaip Starbucks‘e – bandom paskrudint. Ir nu… realiai, tai gavos skaniau nei Starbucks‘e. O ir… jei pamąstytume apie taupumą – starbucks‘e tai už gabaliuką paliksi 1,5 svaro – o čia už du pyragus tiek sumokėjo kolega.

Žodžium… „Pusryčių klubas“ įsteigtas, pirmieji pyragai suvalgyti. Pradedu svarstyt apie skrudintuvės pirkimą. Bet turbūt reikėtų kokį mėnesiuką palaukti, ir pasižiūrėt ar atsibos? O kol kas, kam gabaliuką šilto pyrago?

Write a Comment

Comment