in prisiminimai

Trumpai apie praėjusią savaitę

  • atvažiavo mano mergaitė, tokia visa pavargus
  • atvažiavo mano nauja lova, tokia visa maža (net kamabrys dabar atrodo didesnis)
  • pagaminau pačią skaniausią vištieną pasauly
  • mergaitė pagamino pačių skaniausių kimštų paprikų
  • mergaitė pagamino pačią skaniausią žuvį
  • nukeliavom į filmą Sweeney Tod (apsivalgėm neskanių čipsų – by the way, kodėl jie kino teatruose nėra tokie skanūs kaip parduotuvėse? ir prisigėrėm koka kolos – eilinį kartą pasakiau never again)
  • nukeliavom aplankyti Džono (sekantį kartą atkeliausi, vėl kai Evelina atvažiuos? apsimetam, kad neturim sąžinės)
  • nukeliavom pavalgyt skanios itališkos pastos su austrėm (ar velniai žino kuo, bet buvo skanu). apskritai, kodėl Londone visur skanu? turbūt todėl, kad retai kur išeinu pavalgyti.
  • nukeliavom į ledų restoraną… buvau užmiršęs kokie gali būti skanūs ledai. taip pat buvau užmiršęs, kaip ilgai lauke eilėje reikia stovėti, kol tenka tų ledų paragauti.
  • nukeliavom į sporto klubo SPA. nepaisant to, kad visi dėdės plaukikai žiūrėjo į mano mergaitę, aš irgi žiūrėjau į savo mergaitę. ale, graži mergička. o pirtys yra gėris.
  • prieš eidamas į anglų paskaitas buvau priverstas papasakoti savo mini prezentaciją mergaitei… dėl tokios praktikos, pasirodžiau geriausiai paskaitoje.
  • darbe kolegos davė velnių, kad nepasiėmiau atostogų, kai sužinojo, kad atvažiavo mergaitė manęs aplankyti.
  • Evelina sakė, kad mano dėdės kolegos visiškai nepanašūs į kompiuterastus.
  • ką mergaitė veikė dienom, tai nežinau.. bo pats tai dirbau. tiesa, tokių švarių ir tvarkingų namų jau seniai nebuvau matęs.
  • jau pusę metų, kaip dirbu Londone… spėju, mano atostogos prasitęs dar kurį laiką. pažiūrėjau į prieš pusę metų parašytus planus ir pasidžiaugiau… galima sakyti, įvykdžiaujuos šimtu dešimt procentų… pasirašiau dar truputuką planų ateinantiems pusei metų…
  • pastebėjau, kad praktiškai susitaupo mažiau pinigų, negu galima paskaičiuoti teoriškai, kiek jų turėtų susitaupyti
  • mąsčiau, kur geriau būtų pirkti (kada nors) butą – Londone ar Lietuvoje
  • mano kolegos treniruojasi ir ruošiasi kai kurie maratonams, kai kurie triatlonams… man tai nesuprantama, iš kur tiek motivacijos bėgti? pats įveikti penkis kilometrus dar galiu… bet tada pradeda kamuoti klausimas “kam to reikia?”
  • kartais susimąstau… “kam to reikia” ir apie patį Londoną. tačiau žinau, kad po penkių ar dešimities, ar dvidešimties metų, kai pažiūrėsiu atgal galėsiu drąsiwai pasakyti “a, va, matai, kam to reikėjo”.
  • šią savaitę ASDOJ dvylika jogurtų kainavo tik tris svarus… spėkit, ką valgiau pusryčiams?
  • išvažiavo mergaitė :(

Write a Comment

Comment