in apie mokslus

Įvertinimas: 60 procentų egzaminas, ir 40 procentų darbas auditorijose

Po šių žodžių sugrįžau į realybę ir susivokiau, kad čia visdėlto ne šiaip anglų kalbos kursai, o Universitetas. Ir kad ne šiaip duodu pinigus, kažkokiam žmogėnui, kuris man popieriuką atspausdintų, bet gaunu teisę lankyti paskaitas, ir užbaigti vieną pasirinktą modulį, kuris galbūt ateityje studijuojant toliau, bus priskaitytas prie pasirinktos studijos krypties.

Taip minutėlę sustingau, susimąstęs… aš čia paskaitoje, ar su draugelių grupe susėdę ratu šnekamės kaip mums sekasi gyventi. Tikrai, jausmas kitoks nei keliaut į KTU paskaitas (pas ką ten anglų mokiaus?). Apskritai, dėstytojas (bent jau kol kas – nebūkim optimistais, a ne?) atrodo toks linksmas vyrukas, išleidęs porą knygų (aišku, tai mums įspūdžio nedaro, mūsų lietuviško Universiteto senyvos senmergės taipogi turi knygų prispausdinusios), ir šiaip toks prie bajerio.

Kaip bandė paaiškinti, mes mokysimės anglų kalbos – biški kitaip nei iki šiol mokėmės. Čia nuskambėjo panašiai kaip KTU ekonomikos paskaitoje Šlevienė kai į šiukšlinę išmetė KTU parašytą programą, ir sako mokysimės kitaip. Mokysimės taip, kaip mokėtės vairuoti… t.y. bandysime vairuoti, kol išmoksime. Gi, neišmoksi valdyti mašinos, skaitydamas knygą?

Ir vėl… kažkurią akimirką susivokiu, kad čia kai kurie studentai galbūt ir pergyvena dėl pažymių (ale, kiek lietuviškų stiliaus ir šiaip klaidų darau, kad jau baisu – o angliškai stiliaus klaidos – tai čia jau slengas, ane?), bo jie čia pagal pilną programą mokosi… siekia kai kurie bakalauro, kai kurie magistro laipsnio. Čia aš vienas toks atsipūtęs, visur vėluojantis studentas.

Galų gale… nepatikėjau… gavom namų darbų. Jau tikrai buvau užmiršęs studijavimo laikus… Ką gi… griebiam google, ir bandom rašyt užklausas “define: severance package”.

Write a Comment

Comment