in apie darbą, apie mokslus

Įsibėgėju…

“The Runner” iš Hugo albumo.

Pradeda atrodyti, kad laikas bėga greičiau, kad savaitės darosi trumpesnės, kad kai kurie darbai netenka prasmės, o kai kurie kaip tik išryškėja kaip būtini. Turbūt pradedu įsijausti į Londoną ritmą, kuriame kiekvienas turi skubėti… ir ne taip skubėti, kad atrodytum užsivertęs darbais, bet skubėti – tuos darbus užbaigti.

Nuo praėjusios savaitės, kaip ir buvome sutarę su šefu, mano pietų pertrauka pailgėjo pusantros valandos. Per ją turiu spėt ką nors užkąst, nužingsniuot iki Universiteto, pabendraut (kažkaip kol kas tai į “pasimokymą” nepanašu) su dėstytojais ir kolegomis studentais, ir vėl atgal į darbą.

Dėl tokios pertraukos, darbas gaunasi padalintas į dvi dalis. Tada, pradedi stengtis, suplanuoti savo to-do darbų sąrašą taip, kad iki pietų spėtum “užbaigti” vienus, ir po pietų pradėti kitus. Bo, jeigu nespėji iki pietų… tada po paskaitos grįžęs nelabai besupranti, “kuom mes ten baigėm?”. O taip sugaišti daugiau laiko.

Vyrams dirbti multitask režimu nelabai sekasi. O man dar reikia pradėt multitask režimu:

  • darbas/todo
  • mokslai/to study
  • darbo mokslai/get certified in
  • sportas/sveikata / get fit and successful (optimizmas dega mūsų akyse?)

Spėju reikės prigriebti kokią GTD sistemą. Popieriukai nelabai tinka, bo jeigu prireikia ką nors perplanuoti? Microsoft Outlook kalendorius pradeda atrodyt per daug spalvingas, ir gremėzdiškas.

Write a Comment

Comment